Dar kovo 18 d. viešosios įstaigos LRT taryba raštu kreipėsi į Seimą, prašydama atkreipti dėmesį, kad dėl siūlomo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo visuomeninis transliuotojas gali būti priverstas pirkti paslaugą iš paslaugos teikėjo - AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, veikiančio monopolistiniais ir nekonkurenciniais pagrindais. Šiuo raštu buvo prašoma nustatyti tiesioginį tokios paslaugos finansavimą iš valstybės biudžeto, jeigu vis dėlto nebūtų atsisakyta ketinimo apriboti paslaugos, reikalingos LRT radijo ir televizijos programoms transliuoti , teikėjų ratą.

"Iš viešai skelbiamos informacijos sužinojome, kad ir toliau vyksta teisėkūros procedūros, kuriomis siekiama pakeisti Įstatymo 5 straipsnį, prieš tai neišsprendus šios paslaugos apmokėjimo tiesiogiai iš valstybės biudžeto klausimo.

LRT taryba supranta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi įsipareigojimų sukurti visus įmanomus saugiklius Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti. Bet Lietuvos nacionalinis transliuotojas taip pat atlieka labai svarbią misiją, tiesiogiai susijusią su nacionalinio saugumo užtikrinimu bei išsamiu ir operatyviu visuomenės informavimu", teigiama LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio pasirašytame rašte.

Jo teigimu, pastaruoju metu dėl ekonominės situacijos ir teisinio reguliavimo Lietuvos visuomeninis transliuotojas buvo priverstas balansuoti ties išgyvenimo riba. Pakeitus jo finansavimą, nuo 2015 m. susidarytų galimybė grąžinti susidariusius įsiskolinimus, iš esmės pagerinti transliuotojo techninę bazę ir programų kokybę. Tačiau, jeigu nebus išspręstas tiesioginio akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro finansavimo iš valstybės biudžeto klausimas, pakeitus Įstatymo 5 straipsnį, visuomeninis transliuotojas bus priverstas pirkti paslaugą iš teikėjo, kuris neveikia rinkos sąlygomis ir kurio veiklai, mūsų duomenimis, nebūdingas nei efektyvumas, nei skaidrumas.