„Sutinkame, kad reikia optimizuoti „Rail Baltica“ valdymo modelį, kad jis būtų dar efektyvesnis. Tačiau permainos turi būti daromos ne dėl permainų, nepamirštant pagrindinio tikslo – laiku užbaigti visai Europai svarbią geležinkelio liniją. Mes esame pasirengę paskelbti viešųjų pirkimų procedūras geležinkelio linijos statyboms nuo Kauno link Latvijos sienos jau netrukus, o statybos darbus pradėti 2021 metais“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Lietuvos vertinimu, atsižvelgiant į Baltijos šalių audito institucijų 2019 m. bendrai atlikto audito išvadas, įgyvendinant projektą reikia efektyvinti sprendimų priėmimo grandinę ir tinkamai valdyti rizikas dėl biudžeto ir projekto įgyvendinimo terminų.
Vertinant projekto įgyvendinimo modelio efektyvumą buvo atlikta teisinė analizė , kurios išvados parodė, kad integracijos procesai neigiamai paveiktų projekto įgyvendinimo grafiką, ir siūloma ieškoti kitų optimalių sprendimų.
„Apsvarstę visas galimybes ir jų atitikimą mūsų šalies teisės aktams, įvertinę savo patirtį statant „Rail Baltica“, o Lietuva šiuo atžvilgiu yra labiausiai pažengusi šalis, siūlome efektyvinti valdymo formą, pagal kurią projekto įgyvendinimą kiekvienos valstybės teritorijoje užtikrintų bendros įgyvendinimo komandos ir joms vadovaujantys vadovai. Toks modelis leis valstybėms įgyvendinti optimaliausią projekto valdymo būdą, o Lietuvai – išsaugoti nacionalinį saugumą liečiančių procesų kontrolę“, – informuoja J. Narkevičius.
Lietuvos Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti aiškią projekto valdymo atsakomybę, siūlo sukurti trijų atsakingų ministerijų viceministrų priežiūros komitetą. Taip strateginė projekto kontrolė bei visuotinio projekto valdymo ir įgyvendinimo sprendimai būtų valstybių kompetencijoje.
Pagal Lietuvos siūlomą optimizuotą įgyvendinimo valdymo modelį bendros įmonės „RB Rail“ veiklą prižiūrėtų Stebėtojų taryba. Įmonės valdybą sudarytų nacionaliniai atstovai, atsakingi už atskirose šalyse projektą įgyvendinančias komandas.
„Toks modelis atspindi ir nacionalinius, ir ES interesus – „Rail Baltica“ projektą įgyvendinti laiku, kokybiškai ir už numatytą kainą. Įgyvendinus šiuos pokyčius, valstybės liktų atsakingos už „Rail Baltica“ geležinkelio statybą savo šalyje ir išsaugotų strateginės reikšmės infrastruktūros bei nacionalinį saugumą liečiančių procesų kontrolę. Kartu sustiprintume bendro projekto koncepciją, kadangi projekto veiksmus kiekvienos šalies teritorijoje įgyvendintų į bendrus biurus sutelktos projekto įgyvendinimo komandos, kurios dirbtų koordinuotai ir pagal vieningą sutartą planą. Ir, kas labai svarbu, tai leistų iki 2026-ųjų užbaigti jau įpusėtą projektą“, – tvirtina J. Narkevičius.
