"Vienas iš svarbiausių tikslų ruošiantis įsivesti eurą turėtų būti tinkama vartotojų interesų apsauga. Lietuvos gyventojai akivaizdžiai nepasitiki formaliomis priemonėmis, tokiomis kaip verslo atstovų prisijungimas prie geros praktikos įvedant eurą memorandumo. Vis dėlto vartotojai tikisi, kad verslininkai elgsis sąžiningai, o pažeidėjai bus viešinami", - tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Balandžio mėnesį Lietuvos vartotojų instituto užsakymu bendrovės "Spinter tyrimai"atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 38 proc. šalies gyventojų labiausiai domina dvi temos - kokiais veiksmais bus užtikrinta, kad nebūtų piktnaudžiaujama perskaičiuojant prekių ir paslaugų kainas į naują valiutą, bei lito ir euro keitimo santykis.
Informacija apie lito ir euro keitimo santykį dažniau domina vyresnius nei 56 metų amžiaus tyrimo dalyvius, žemiausio išsimokslinimo atstovus, iki tūkstančio litų pajamas turinčius respondentus bei mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojus. Teisingo valiutų keitimo užtikrinimas dažniau įdomus mažas ir vidutines pajamas (iki 1000 Lt) turintiems respondentams.
33 proc. tiriamųjų teigė, kad juos domina informacija apie socialinį, ekonominį ir politinį euro įvedimo poveikį. Tyrimas rodo, kad ši tema įdomesnė vyrams, 18-35 m. respondentams, aukštesnio išsimokslinimo atstovams, didžiausias pajamas (per 1500 Lt) turintiems apklaustiesiems bei miestiečiams.
Euro įvedimo procedūra įdomi beveik trečdaliui šalies gyventojų (32 proc.), praktiniai aspektai dėl bankų sąskaitų tvarkymo, atlyginimų konvertavimo iš litų į eurus bei išmokėjimo - 26 proc. apklaustųjų. Tik kiek daugiau nei dešimtadalį respondentų domina, kaip atrodo euro banknotai ir monetos (12 proc.).
Lietuvos gyventojų nuomone, kelią piktnaudžiavimams perskaičiuojant kainas iš litų į eurus efektyviausiai užkirstų verslo atstovų sąžiningas elgesys (35 proc.). 32 proc. tarp efektyviausių priemonių įvardino baudas pažeidėjams, po 30 proc. - pažeidėjų viešinimą ir kainų stebėjimą.
Sąžiningą verslo atstovų elgesį dažniau minėjo jaunimas. Baudas pažeidėjams ir pažeidėjų viešinimą - moterys ir aukštesnio išsilavinimo atstovai.
Tyrimas atkleidė, kad daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų (26 proc.) tinkama priemone išvengti piktnaudžiavimų įvedant naują valiutą laiko principingą valstybinių vartotojų teises ginančių institucijų - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos - elgesį. 16 proc. apklaustųjų įvardino aktyvią nevyriausybinių vartotojų asociacijų veiklą.
Tyrimo dalyviai atkreipė dėmesį ir į pačių vartotojų pilietiškumą, pranešant apie pažeidimus. Pilietinį aktyvumą veiksminga priemone laiko 24 proc. respondentų. 19 proc. tiriamųjų efektyvia veikla mano esant vartotojų švietimą, kam pranešti apie pažeidimus.
21 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pareiškė, kad verslininkų piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas išvengti neįmanoma.
Tik 15 proc. apklaustųjų mano, kad tinkama priemonė būtų verslo atstovų prisijungimas prie geros praktikos įvedant eurą memorandumo. 11 proc. teigė nežinantys, kas būtų efektyviausia užkertant kelią piktnaudžiavimams.
Tyrimas vyko balandžio 8-15 dienomis. Omnibus metodu atlikto tyrimo metu apklausti 1005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
