Kai kurie Vilniaus ir Kauno miesto bei rajono gyventojai savo pašto dėžutėse netrukus ras kvietimus dalyvauti naujame svarbiame moksliniame tyrime. Bendrame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) projekte mokslininkai vertins persirgimo SARS-CoV-2 infekcija mastą bei antikūnų prieš šią infekciją lygį.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojusių alkoholį 15–16 metų mokinių. Tai parodė naujas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD). Lapkričio 12 d. Portugalijos sostinėje Lisabonoje skelbiami ESPAD tyrimo, kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva, rezultatai. Lietuvoje ESPAD 2019 tyrimas šiandien 15 val. pristatomas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, jį pristatys ESPAD tyrimo Lietuvoje koordinatorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė, Klaipėdos universiteto profesorė dr. Liudmila Rupšienė.

 Visuomenė stipriai palaiko aktyvų vyrų įsitraukimą į šeimos gyvenimą. Naujausio Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo rezultatai nustebino: visuomenė palankiai vertina tėviškumą, šeimyniškas vyro savybes, aktyvesnį vyro vaidmenį šeimoje ir palaiko visus vyrus, kurie nenori būti tik „popieriniais“ ar „savaitgaliniais“ tėčiais. Tarnyba šiuos rezultatus pristatė pradėdama socialinę kampaniją „Būti tėčiu – didžiausia dovana“.

„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kaip žmonės vertina savo savijautą COVID-19 pandemijos metu. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių teigia, jog pandemijos metu jų nerimo lygis išaugo.

Koronaviruso sukeltos ekonominės pasekmės vienaip ar kitaip palietė daugelį šalies verslų ir gyventojų. Kai kurios įmonės buvo priverstos apkarpyti darbuotojams atlyginimus, kitos – karantino metu patyrė suklestėjimą. Vėlgi, vienus gyventojus karantinas paskatino susiveržti diržus, kiti – didelio poveikio nepajuto. Nepaisant lietuvių finansinės situacijos, tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 83 proc. apklaustųjų poreikis skolintis karantino metu neatsirado.

Tyrimas parodė, kad didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų nutikus nelaimei pagalbos kreiptųsi į vieną žmogų – partnerį ar sutuoktinį. Iš visų Baltijos šalių, Lietuvos žmonės bėdoje dažniausiai kliautųsi antrąja puse. Latvijos gyventojai dažiau nei kiti kaimynai įvykus nelaimei kreiptųsi į draugus. Ištikus bėdai Estijos ir Lietuvos gyventojai visiškai neprašytų kolegų pagalbos.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ atliktoje gyventojų apklausoje paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų emocinė būsena gerėja. Jei balandžio mėnesį dominavo liūdesio emocijos, tai gegužę, prasidėjus antram karantino mėnesiui, jos įgavo labiau teigiamą atspalvį.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa dėl finansinės padėties parodė, kad netolimoje ateityje – per artimiausius 3 mėnesius – gyventojai neišlaidaus. Karantinui įpusėjus atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis (38 proc.). Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės.

Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu 2019 m. atliko reprezentatyvų Lietuvos viešųjų bibliotekų tyrimą, kuris atskleidė akivaizdų jų indėlį ugdant skaitmeninį raštingumą ir per dešimtmetį įvykusius pokyčius šioje srityje.

Kasdien vidutiniškai Lietuvos vardas užsienio šalių interneto naujienų portaluose pasirodo 250 kartų, o labiausiai mūsų šalimi domisi Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaida. Populiariausios temos, kuriose minima Lietuva – užsienio politika, eksporto, investicijų bei imigracijos klausimai. Tai parodė Lietuvos įvaizdžio grupės kartu su „Kantar“ atlikta 13 šalių interneto medijų analizė.