Lietuvos gyventojų energijos taupymo įpročiai paaiškėjo „Ignitis“ užsakymu atlikus reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą.
„Energijos taupymas ne tik užima svarbią vietą tarp priemonių, kuriomis siekiama spręsti didėjančius klimato kaitos iššūkius, bet yra ir efektyvi asmeninių finansų valdymo priemonė. Tyrimo rezultatai rodo, kad tai jau yra įvertinę nuosavų būstų savininkai, ypač tie namų ūkiai, kuriuose pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui, yra mažiausios“, – tyrimo rezultatus komentuoja Andrius Kavaliauskas, „Ignitis“ Privačių klientų tarnybos direktorius.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp mažiausiai linkusių sąmoningai taupyti energiją yra studentai ir jaunesnio amžiaus (16–24 metų) apklaustieji. Energiją sąmoningai taupyti stengiasi tik daugmaž 6 iš 10 apklaustų šios amžiaus grupės atstovų.
Pasak A. Kavaliausko, tikėtina, kad daugelis tokio amžiaus asmenų dar neturi nuosavo būsto ir gyvena su tėvais, kurie apmoka sąskaitas. Tie jaunuoliai, kurie gyvena nuomojamuose būstuose, energijos sąnaudas dažnai dalinasi su kitais būsto gyventojais ir nejaučia galintys daryti didesnę įtaką sąskaitos dydžiui.
Jokių veiksmų, kad taupytų energiją, nesiima tik kas dešimtas (12 proc.) iš apklaustų Lietuvos gyventojų (16–24 m. amžiaus grupėje – maždaug kas penktas). Kiti, paklausti, kokius veiksmus atlieka norėdami sumažinti elektros energijos ir dujų suvartojimą, pateikė kone 40 skirtingų, efektyvių taupymo priemonių. Tarp jų yra ir gana paprastai pritaikomų (tokių, kaip nereikalingo apšvietimo ir nenaudojamų prietaisų išjungimas), ir reikalaujančių didesnių investicijų, bet atnešančių didesnę grąžą (pavyzdžiui, elektrinių konvektorių pakeitimas šilumos siurbliu ar saulės elektrinės įrengimas).
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą UAB „Ignitis“ užsakymu 2019 m. rugpjūtį atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“. Tyrimo metu buvo apklausta 16–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1607 asmenys.
