Lietuviai rūpinasi sveikata, bet nedrįsta būti pavyzdžiu
„Tikrai ženkli dalis apklaustųjų – net 66 proc. – nurodė valgantys pakankamai vaisių ir daržovių, 65 proc. – gamina maistą namuose bent kartą per dieną. Šie ir kiti apklausos rezultatai atspindi gyventojų rūpestį savijauta, pastangas gyventi sveikiau, tačiau, tik vos kas dešimtas – vos 8 proc. – savo maitinimąsi užtikrintai vertina kaip sveikatai palankų. Tai tikrai nustebino ir rodo, kad mūsų žmonės dar nemoka vertinti to, ką turi, yra per daug kritiški, perfekcionistai“, – sako medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Nors, pasak jos, savęs vertinimas priklauso nuo kiekvieno įsivaizdavimo, nuo to, kas jai ar jam yra tikrasis pavyzdys, vis tik, kalbant apie sveikesnį gyvenimo būdą, neturi viskas nuo pradžių iki galo būti tobula – užtenka to, kad einama teisinga kryptimi, stengiamasi.
Tuo pačiu „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantė E. Gavelienė atkreipia dėmesį, jog apklausos rezultatai gali būti tokie ir dėl to, kad žmonės įsivaizduoja, jog maitintis sveikai yra labai sudėtinga. „Jei norime sveikiau maitintis ar siekiame, kad taip gyventų kuo daugiau žmonių, pirmiausia turime kuo paprasčiau galvoti apie maitinimąsi. Tereikia įsidėmėti tris dalykus. Pirmiausia, maistas turi turėti vietą dienotvarkėje, t.y. turime planuoti valgymo laiką. Antra, būtinai turime galvoti, ką dedame į savo lėkštę, o tai nėra sudėtinga. Trečia – turime matyti porcijos dydį. Ir viskas – tereikia šių trijų pakopų, – akcentuoja dr. E. Gavelienė. Pasak jos, jomis žengiant, formuosime sveikatai palankesnės mitybos įpročius. – Daugiau kažkokių specifinių žinių nereikia, nereikia skaičiuoti kalorijų. Tai jau specialistų darbas, kai iškyla tam tikros sveikatos bėdos, o kasdienybėje užtenka šių trijų dalykų.“
Karantinas – puikus metas pradėti ar tęsti fiziškai aktyvesnį gyvenimą
Mokslas ne kartą įrodė, jog atkreipus dėmesį į šiuos tris dalykus, maitinimasis taps sveikatai palankesnis, o tuo pačiu natūraliai pradedama galvoti ir apie fizinį krūvį. „Jei aš jau vieną žingsnį žengiau sveikesnio gyvenimo būdo link, tai galiu ir dar vieną. Kasdien fizinio krūvio tereikia vos 30 minučių. O kas yra tas 30 minučių dabartiniame, labai didelio tempo, gyvenime? Tas 30 minučių gali būti tiesiog spartesnis ėjimas į darbą ir iš jo. Skiriant dar pusę valandos nuėjimui ir persirengimui sporto klube, susidaro tik valanda, kurią dienoje tikrai įmanoma rasti. Jei neišeina kasdien, tai bent tris kartus per savaitę fiziniam aktyvumui reikėtų skirti ilgesnį laiko tarpą“, – sako gydytoja-dietologė.
Vis tik, apklausa atskleidė, jog laiko fiziniam aktyvumui Lietuvos gyventojai randa sunkiai – kad reguliariai sportuoja užtikrintai patvirtino tik kas dešimtas, t.y. 10 proc. šalies gyventojų. „Visi žino, kad judėti reikia, bet laiko tam neužtenka. O juk karantino metu tam buvo puikios sąlygos. Su savo pacientais ne kartą apie tai diskutavome ir visiems tikrai įrodžiau, jog karantinas – idealus laikas pradėti ar tęsti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą. Galimybių begalės – pilnas internetas pasiūlymų, nemokamų treniruočių, daugiau laisvo laiko, jį dauguma leidome namuose. Tuo tarpu situacija rodo, kad motyvacijos pritrūko, kitaip sakant – tiesiog tingime“, – sako dr. E. Gavelienė. Ji pastebi, kad daugiausia motyvacijos žmonės turi tuomet, kai ko nors laukia – atostogų, Naujųjų metų, svarbios sukakties ar vestuvių.
Ne didelis svoris, o riebalinio audinio perteklius kelia riziką sveikatai
Tinkamam fiziniam krūvio pasirinkimui būtina žinoti savo pulso dažnį. Tai vienas iš sveikatos rodiklių, kuriuos privalo žinoti ir stebėti kiekvienas – dėmesį atkreipia dr. Edita Gavelienė. „Taip pat kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, kartą metuose turi apsilankyti pas šeimos gydytoją ir atlikti bazinius kraujo tyrimus. Dar vienas sveikatai svarbus parametras, kurį turi žinoti siekiantis sveikatai palankesnio gyvenimo būdo, yra kūno masė. Privalu ją stebėti – ar išlaikau ją pastovią, o jei matau, kad ji linkusi kisti, atitinkamai sprendžiu, kaip ją didinti ar mažinti“, – sako dr. E. Gavelienė. Ji atkreipia dėmesį, jog kur kas naudingesnis rodiklis nei svorio masė, yra kūno sudėties įvertinimas. „Tai kur kas tikslesnis ir aiškią kryptį, ką būtina daryti siekiant geresnės sveikatos būklės, nurodantis rodiklis, nes ne svoris kelia riziką sveikatai, o riebalinio audinio perteklius, ypač kai jis kaupiasi tam tikrose vietose“.
Internetinė apklausa „Rimi Lietuva“ užsakymu atlikta š.m. birželio 16-19 d, joje dalyvavo 300 respondentų, kurių amžius 18-74 metai.
