„Vyriausybė dėl kažko kreipsis (į prokuratūrą - ELTA), aš taip pat neatmetu galimybės kreiptis, kad Lietuvos bankas teikė galimai melagingą arba neišsamią informaciją apie savo vidaus tyrimus, (...) ir kurie turėjo sugulti į atsakymą sausio mėnesį, kurį jie atsiuntė BFK. Gali būti dar vienas kreipimasis, šiuo atveju mano, ir tokia galimybė yra, tačiau dar turime komitete padiskutuoti“, - Delfi TV laidoje „DELFI diena“ sakė S. Jakeliūnas.
Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė pirmadienio pasitarime nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl laikinosios komisijos surinktos informacijos apie 2008-2009 metų krizę, žurnalistams patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak jo, kreipimasis bus išsiųstas netrukus.
Premjero teigimu, į Generalinę prokuratūrą yra kreipiamasi dėl dviejų klausimų.
„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose
Antras punktas - kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, - po pasitarimo sakė premjeras.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas Vyriausybės kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, sako, kad bus siekiama bendradarbiauti.
„Galiu užtikrinti, kad bendradarbiausime, neturime ko slėpti: informaciją esame pateikę parlamentinio tyrimo komisijai. Jei bus pareikalauta, ją pateiksime ir Generalinei prokuratūrai.
Savo atsakymus į parlamentinio tyrimo metu iškilusius klausimus dėl VILIBOR skelbėme viešai. Lietuvos banko pozicija nesikeičia - mūsų nuomone, VILBOR pokyčius lėmė ekonominės priežastys. Dėl tuo metu pakilusių palūkanų paskolų gavėjai mokėjo daugiau, o indėlininkai gavo didesnes palūkanas už indėlius“, - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Prieš dvi savaites S. Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją, kurioje perskaitė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko V. Vasiliausko laišką LB darbuotojams ir susitikimo su jais videoįrašą, kuriuose V. Vasiliauskas menkinamai atsiliepia apie BFK atliekamą krizės tyrimą.
Be to, S. Jakeliūnas teigė, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 metais LB buvo parengęs pažymą šiuo klausimu. Ją LB paviešino po S. Jakeliūno spaudos konferencijos.
V. Vasiliauskas sakė, kad Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.
Praėjusią savaitę S. Jakeliūnas Vyriausybės uždarame pasitarime pristatė situaciją dėl parlamentiniame krizės tyrime renkamos informacijos.
BFK atliekamą tyrimą buvo planuojama baigti iki šių metų balandžio vidurio. Seimas pritarė BFK siūlymui, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos.
