„Kažkokios patikimos informacijos, kad būtų tokių svarstymų, tikrai neturime“, – antradienį liberalų frakcijoje sakė V. Šapoka, atsakydamas į Seimo opozicijos lyderės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen klausimą dėl galimo „Swedbank“ pasitraukimo rizikų.
Pasak V. Šapokos, teorinių galimybių ir rizikų, kad „Swedbank“ ar kuris nors kitas investuotojas gali pasitraukti iš Baltijos šalių, yra visuomet.
„Todėl, manau, savo komunikacijoje turėtume būti apdairūs, nes ir taip konkurencija Lietuvos finansų sektorius nepasižymi“, – tvirtino V. Šapoka.
Apie sprendimą visiškai atsisakyti banko veiklos Baltijos šalyse vasario viduryje pranešė antra pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupė „Danske Bank“, sulaukusi Estijos finansų inspekcijos reikalavimo nutraukti Estijos filialo, per kurį, kaip įtariama, buvo išplauta apie 200 mlrd. eurų, veiklą.
Švedijos televizijos SVT duomenimis, į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą yra įsipainiojęs ir „Swedbank“ – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų.
„Swedbank“ direktorių taryba kovo pabaigoje atleido grupės prezidentę ir vykdąją direktorę Birgitte Bonnesen (Birgitą Bonesen), o banko akcininkai mano, kad iš buvusios vadovės gali būti pareikalauta atlyginti žalą. Balandžio pradžioje atsistatydino ir „Swedbank“ direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.