Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, indėlių augimo negalima vertinti neatsižvelgus į kredito įstaigų paskolų portfelio pokytį, kai vasario pabaigos duomenimis, paskolų namų ūkiams Lietuvoje vertė buvo 7,7 proc. didesnė negu prieš metus - iš viso 9,7 mlrd. eurų.
„Be to, būtina priminti, kad ne indėlių kredito įstaigose pokyčiai lemia paskolų pokytį. Atvirkščiai, indėlių daugėja, nes tą paskatina patys bankai ir kitos kredito įstaigos, teikdamos paskolas gyventojams, verslui ir valdžios sektoriui. Kredito įstaigų sprendimą skolinti labiausiai lemia ne sukaupti sąskaitose indėliai, bet daugybė kompleksinių veiksnių, pradedant turimo kapitalo dydžiu, kapitalo ir likvidumo reikalavimais, galimybe skolinti pelningai ir baigiant paprasčiausia paskolų paklausa“,- banko pranešime spaudai cituojamas ekonomistas.
T. Povilauskas pateikė pavyzdį, kai gyventojas pasiskolina iš banko 50 tūkst. eurų ir bankas šią sumą perveda būsto pardavėjui, fiziniam asmeniui, į sąskaitą tame pačiame banke. Tokiu būdu gyventojų bendra indėlių suma šalyje, anot ekonomisto, padidėja 50 tūkst. eurų, nors nei gyventojų pajamos, nei išlaidos, nei taupymo norma nesikeičia.
„Tiesa, ne visos suteiktos paskolos namų ūkiams iškart atsiduria gyventojų sąskaitose. Jeigu gyventojas skolinasi naujam būstui įsigyti, dažniausiai jį įsigyja iš juridinių asmenų, todėl paskolos lėšos pervedamos į nekilnojamojo turto vystytojo sąskaitą ir atitinkama suma šalyje padidėja bendrovių indėliai. Žinoma, vėliau, kai bendrovė atsiskaito su valstybe, darbuotojais ir tiekėjais, pinigai auga ir namų ūkių sąskaitose“, - sakė T. Povilauskas.
Taip pat jis priminė, kad Lietuva yra atviros ekonomikos šalis, todėl gyventojų, įmonių, valdžios sektoriaus indėliai laisvai keliauja į lietuviškų kredito įstaigų sąskaitas ir iš jų į užsienį.
„Geriausiai šį finansinį srautą rodo einamosios ir kapitalo sąskaitos balansas: skirtumas tarp to, kiek mūsų šalis gavo pajamų iš užsienio, ir kiek ten išleido“, - pranešime cituojamas T. Povilauskas.
Anot jo, dažnai klaidingai teigiama, kad jeigu namų ūkiai nelaikytų pinigus savo sąskaitose, o juos investuotų, infliacijos paveiktų indėlių būtų mažiau. Vis dėlto jų sumažėtų tik tuo atveju, jeigu žmonės investuotų aktyviau užsienyje.
Dar vienas veiksnys, darantis įtaką indėlių pokyčiams, ekonomisto teigimu, yra grynųjų pinigų populiarumas.
„Atrodytų, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika po truputį mažėja ir vis daugiau žmonių naudojasi el. atsiskaitymo priemonėmis, tačiau Statistikos departamento duomenimis, grynųjų pinigų ir indėlių santykis šalyje per pastaruosius kelerius metus nesumažėjo. Lietuvos banko statistika taip pat nerodo, kad grynųjų pinigų rinkoje mažėtų. Nors bankų klientų aptarnavimo vietose pernai grynųjų pinigų paimta 300 mln. eurų mažiau, tačiau panašia suma padidėjo ir iš bankomatų paimtų bei į juos įmokėtų grynųjų pinigų skirtumas“, - teigė T. Povilauskas.
Komentuodamas klausimą apie namų ūkių taupymo ir indėlių ryšį jis akcentavo, kad taupymo normos ir indėlių pokyčiai gali nesutapti ir dažnai nesutampa dėl paskolų pokyčių šalyje, jei indėlių augimą labiausiai lemia didėjantis paskolų portfelis.
Tačiau, kadangi Lietuvoje indėliai auga sparčiau negu paskolos, jo nuomone, galima įtarti, kad Lietuvoje taupymo norma yra teigiama, nes oficiali statistika negali iki galo apskaičiuoti, kiek iš tiesų į šalį patenka emigrantų uždirbamų pinigų bei kokia yra šešėlinė ekonomika ir kiek joje uždirbama pajamų.
