Paprastai dauguma tų, kurie pasiskolino iš kredito įstaigos ar bent domėjosi paskolos gavimo galimybėmis, žino, kad Lietuvoje galioja Lietuvos banko patvirtintos atsakingojo skolinimo nuostatos. Nuostatos įtvirtina paskolos gavėjo kreditingumo vertinimo tvarką. Tai daroma siekiant įvertinti kredito gavėjo galimybes prisiimti pagal kredito sutartį konkretų įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti.

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Dainius Antanaitis primena, kad pagal minėtas nuostatas, paskolos gavėjo kreditingumas yra tinkamas prašomai paskolai, jei piniginių įsipareigojimų mėnesinė įmoka neviršija 40 proc. Taigi, jei paskolos prašytojas atitinka šį kriterijų, jo prašymas gauti paskolą bus greičiausiai patenkintas.

Advokatas pasakoja, kas gali nutikti ir kuo rizikuoja kredito įstaiga (pvz., bankas) suteikdama vartojimo kreditą nesilaikydama minėto kriterijaus:

„Į visus šiuos klausimus atsakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2023 m. kovo nutartimi.

Visų pirma, išskirtina tai, jog pagal Civilinį kodeksą, kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą. Minėtomis atsakingojo skolinimo nuostatomis tai ir yra įgyvendinama. Taigi, paskolos prašytojo atitikimo kreditingumo reikalavimams nustatymas yra kredito įstaigos pareiga.

Antra, pastaroji išvada suponavo kitą LAT išaiškinimą – paskolos gavėjo suvokimas, jog jis gauna paskolą, nors neatitinka kreditingumo reikalavimų ją gauti, nešalina kredito įstaigos atsakomybės. Todėl, kredito įstaigai tenka atsakomybė už paskolos davimą asmeniui, kurio finansinė padėtis neatitinka kreditingumo reikalavimų.

Trečia, atitinkamai, LAT pateikė išaiškinimus, kokia kredito įstaigos atsakomybė prieš paskolos gavėją, kai jau paskolos davimo metu buvo aišku, kad dėl didelių pelno palūkanų asmuo per mėnesį privalės sumokėti didžiąją dalį savo mėnesinių pajamų, nors maksimali mėnesinių pajamų, kurias galima skirti finansiniams įsipareigojimams, dalis gali sudaryti tik 40 proc. Minėtoje LAT byloje pasisakyta, kad tokiu atveju, kredito įstaiga pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir prisėdėjo prie asmens negalėjimo išmokėti kreditą, todėl nustatė, jog kredito įstaiga turi atlyginti žalą, kurią nustatė taip – kadangi asmuo byloje prašė atleisti nuo 50 proc. didelių pelno palūkanų, teismui įvertinus, kad tai tinkamas žalos dydis, asmenį nuo šios dalies pelno palūkanų mokėjimo atleido.“

Kaip matyti, kredito įstaigoms tenka pareiga už pačius kredito gavėjus rūpintis jų atsakingu skolinimusi ir prisiimti atsakomybę už šios pareigos nevykdymą.

Taigi, kredito įstaigoms reiktų atkreipti dėmesį, kad neatsakingai pasižiūrėjus į situaciją ir pervertinus asmens kreditingumą, galima įsivelti į netikėtą teismo procesą ir netekti dalies suplanuotų palūkanų.

Pranešimo spaudai inf.