Sparčiausias namų kainų augimas pernai fiksuotas Klaipėdoje ir Šiaulių miestuose bei jų apylinkėse, kur per metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 6 proc. Panevėžyje ir jo apylinkėse vidutinės namų kainos per 2018 m. ūgtelėjo 4 proc., o Vilniuje ir Kaune fiksuotas 1 proc. pardavimo kainų augimas.

Trijuose didžiausiuose šalies miestuose butų nuomos kainos 2018 m. augo panašiu tempu, kaip ir pardavimo kainos. Vilniuje per metus nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4 proc., Kaune - 5 proc., o Klaipėdoje augimas siekė 6 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 m. vidutinė 1-3 kambarių nuomos kaina Vilniuje sudarė 398 eurus/mėn., Kaune - 308 eurus/mėn., Klaipėdoje - 308 eurus/mėn., Šiauliuose - 201 eurą/mėn., Panevėžyje - 194 eurus/mėn.

„Net šalies sostinėje, kurioje kasmet pastatoma vis daugiau butų, o nemaža dalis jų įsigyjama tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei nuomai, augantį nuomai siūlomų butų kiekį rinka yra pajėgi įsisavinti. Augantis miesto gyventojų skaičius bei pajamos, taip pat ribotos dalies žmonių galimybės įsigyti nuosavą būstą palaikė nuomos sektoriaus aktyvumą“, - bendrovės pranešime cituojamas Raimondas Reginis.

Butų kainų ir darbo užmokesčio santykis 2018 metais ir toliau gerėjo būsto pirkėjų naudai beveik visuose šalies didmiesčiuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse 2018 m., palyginti su 2017 m., vidutiniškai augo 7,2-9,8 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinės butų kainos per tą patį laikotarpį šiuose miestuose ūgtelėjo 2,6-8 proc.

Bendrovės duomenimis, statistiškai 2018 m. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų gyventojai būsto galėjo įsigyti daugiau nei 2017 m., o Panevėžyje dėl sparčiau nei atlyginimai augusių butų kainų - šiek tiek mažiau.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, statistinis vilnietis už savo vidutinį neto metinį darbo užmokestį 2018 m. galėjo įsigyti 6,6 kv. m (2017 m. - 6,2 kv. m) vidutinės klasės bute, Kauno gyventojas - 8,4 kv. m (2017 m. - 8,0 kv. m), Klaipėdos gyventojas - 8,6 kv. m (2017 m. - 8,1 kv. m), Šiaulių gyventojas - 12,1 kv. m (2017 m. - 11,9 kv. m), o Panevėžio gyventojas - 13,4 kv. m (2017 m. - 13,5 kv. m).

„Žvelgiant į šiuos rodiklius matyti, kad statistiškai būstas sunkiausiai įperkamas didžiausiu ekonominiu aktyvumu pasižyminčiuose miestuose, kuriuose būsto kainos taip pat yra pastebimai aukštesnės nei mažesniuose miestuose. Ir tas atotrūkis yra išties nemažas - statistiškai Šiaulių ir Panevėžio gyventojas vidutiniškai gali įsigyti 2 kartus daugiau ploto vidutinės klasės bute nei vilnietis“, - pranešime cituojamas R. Reginis.

Ober-Haus duomenimis, šalies ekonominė raida bei išliekantis aukštas būsto rinkos aktyvumas buvo pagrindinės priežastys, skatinusios būsto pardavimo kainų augimą pagrindiniuose šalies miestuose 2018 metais.