Brangimas ženklus – per savaitę sudarė ~20proc. ir tai išeina už įprastų svyravimo ribų ir kelia dar didesnę įtampą ir neapibrėžtumą, kaip situacija vystytis toliau.

Analizuojant priežastis, pagrindine priežastimi yra laikoma sudėtinga situacija su kiaulėmis Kinijoje. Ten, dėl kiaulių maro krito arba dėl biosaugos reikalavimų buvo sunaikinta labai daug kiaulių, o tai formuoja deficitą ir daug didesnį importo poreikį, praneša Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija.

Skaičiuojama, kad Kinija jau neteko ar artimiausiu metu neteks apie 100mln kiaulių, kas sudaro apie penktadalį jų išauginamo kiekio. Palyginimui, apie 100mln kiaulių per metus išaugina Vokietija ir Ispanija kartu sudėjus, kurios yra didžiausios kiaulių augintojos Europoje. Kadangi ES yra didžiausia kiaulienos eksportuotoja neabejojama, kad didžiausią dalį trūkstamo kiekio Kinija pirks ir jau pradėjo pirkti iš ES. Todėl kainų krize prognozuojama ilga ir gili.

Papildomai ją gilina ir tai, kad ateina didesnio vartojimo sezonas, o ES motininių ir penimų kiaulių banda šiek tiek sumažėjusi ir pradedamas jausti kiaulienos produkcijos trūkumas pačioje ES, kas dar labiau skatina kainų kilimą.

Lietuva, savo poreikiams patenkinti, turi importuoti apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos, todėl yra tiesiogiai priklausoma nuo kainų užsienio rinkose ir , norint išvengti kiaulienos deficito, turi savalaikiai reaguoti į augančias kainas. Lygiagrečiai šviežiai kiaulienai yra neišvengiamas ir jos gaminių – dešrų, dešrelių ir kt. kainų augimas.

Prognozė nėra optimistinė, ypač žiūrint į ankstesnių metų skaičius – praktiškai yra realu, kad gali būti pasiektas 2017m. kiaulienos kainų lygis, kuris yra 30-40 proc. didesnis nei buvęs prieš kelias savaites. O gamybinėms įmonėms jau dabar formuojasi didžiuliai tiesioginiai nuostoliai dėl ilgalaikių įsipareigojimų prekybos centrams. Kadangi konkursai vyksta periodiškai 4 -8 savaitėms, kainų nėra galimybės keisti, tačiau negalime ir pirkti žaliavos, kuri yra ženkliai brangesnė už produkcijos pardavimo kainą.