Po 2007–ųjų pasaulinės krizės ES lygiu įgyvendinta nemažai reformų siekiant padidinti šio sektoriaus skaidrumą ir atsparumą, apsaugoti mokesčių mokėtojų kišenę nuo bankų problemų.
Kažkada šiame Alpių regione Prancūzijos ir Italijos muitininkai turėjo nemažai darbo ieškodami pinigų prikimštų lagaminų, gabenamų į Šveicariją. Tačiau laikai pasikeitė – pasienio patrulių nebeliko.
Grynųjų gabenimas į Šveicariją siekiant išvengti mokesčių – dabar retas reiškinys. Spaudžiant Europos Sąjungai, bankai priversti atskleisti savo paslaptis, sustiprėjo kova su mokesčių slėpimu, sukčiavimu ir mokesčių rojais. Savo ruožtu šalys ėmė atviriau dalintis informacija mokesčių srityje.
ES taip pat sugriežtino bankų veiklos taisykles. Iš jų reikalaujama, kad jie turėtų daugiau ir geresnio kapitalo, o aukščiausiems jų vadovams ribojamos premijos. Taip norima sumažinti paskatas pernelyg rizikingai veiklai.
Be to, siekiant užkirsti kelią ateities krizėms, kuriama Europos bankų sąjunga: sukurtas bendras bankų priežiūros mechanizmas, startuosiantis šių metų pabaigoje, ir patvirtintos bankų gelbėjimo taisyklės, padėsiančios geriau apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo žlungančių bankų gelbėjimo išlaidų. Taip pat tariamasi dėl vieningo bankų pertvarkymo mechanizmo ir bendros indėlių garantijų sistemos.
Pertvarkomas ir ES finansų sektorius. Parlamentas ir Taryba neseniai sutarė dėl griežtesnio finansinių rinkų reguliavimo, kuriuo siekiama pažaboti spekuliacinę prekybą ir geriau apsaugoti investuotojus.
Šios ir kitos reformos padėjo atkurti rinkų pasitikėjimą Europos finansais. O tai veikiausiai prisidėjo prie to, kad pinigai pradėjo plaukti ir priešinga kryptimi – iš Šveicarijos bankų į ES.
ES informacija