Pasak A. Kondrusevičiaus, susitikimo metu buvo priimta rezoliucija šiais klausimais kreiptis į šalių Vyriausybes.
"Priėmėme rezoliuciją kreiptis į mūsų šalių Vyriausybes dėl, sakyčiau, nelogiškų bandymų riboti kurą, kurie padarys įtaką legaliam verslui. Gali persiskirstyti srautai (transporto - ELTA), tačiau nebus didesnio indėlio į valstybės biudžetą. Mūsų kaimynai estai jau tokią patirtį turėjo, bet tų planų atsisakė", - sakė "Linavos" vadovas.
Pasak A. Kondrusevičiaus, Vyriausybė neturėtų skubėti riboti degalų įvežimo, prisidengdama kova su šešėliu, nes tokiais būdais kenkia ne tik šešėliniam, bet ir legaliam verslui.
"Prašome Vyriausybės nedaryti staigių judesių ir neįvesti to ribojimo. Tuo labiau, kad yra teisinis reguliavimas, kad galimybė tarptautiniam transportui važiuoti pilnais bakais yra verslo sąlyga. Lietuvoje, prisidengus kova su šešėliu, sukuriamos problemos verslui. Mes siūlome kovoti su nelegalia prekyba, bet neriboti legalaus verslo", - sakė jis.
Kitų valstybių atstovams taip pat kelia nerimą galimybė, jog gali būti apribotas tranzitas per Lietuvą.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU TIR sistemos vadovas Marekas Retelskis teigė, jog Rusija šiuo metu riboja tarptautinio transporto įvažiavimą į šalies teritoriją su TIR kortelėmis.
"Rusijos muitinės vadovai draudžia TIR sistemos naudojimą užsienio operatoriams daugelyje pasienio punktų. Vienintelė vieta, kur tai vis dar leidžiama daryti, yra Rusijos ir Suomijos pasienis. (...) Svarstome visas galimybes, kaip šį klausimą išspręsti", - sakė M. Retelskis.
Pasak jo, jau daugiau nei pusę metų IRU negauna jokios informacijos iš Rusijos pusės apie būsimus darbus ir planus.
"Yra susiklosčiusi tokia absurdiška situacija, kad Rusijos muitinė nesivadovauja netgi jų pačių Vyriausybės duotomis rekomendacijomis", - sakė jis.
Estijos vežėjų asociacijos ERAA vadovas Toivas Kuldkepas (Toivo Kuldkepp) teigė, jog Estija jau pasimokė iš valdžios bandymo riboti įvežamą kurą.
"Taip buvo maždaug prieš 10 metų, ir tai nesuveikė. Tai truko apie pusę metų. (...) Nerekomenduoju naudoti tokios priemonės. Nesvarbu, ar norima riboti iki 200 litrų, ar iki 600 litrų", - sakė jis.
Latvijos vežėjų asociacijos "Latvijas Auto" prezidentas Valdis Trezenis kalbėjo, jog jo šalyje šis klausimas iškyla reguliariai.
"Latvijoje tokios iniciatyvos reguliariai pradedamos svarstyti kas antrus metus, ypač metų gale, kai yra formuojamas valstybės biudžetas. Mes prie to pripratę, mūsų argumentai nesikeičia, ir mes jaučiame Transporto ministerijos ir muitinės palaikymą. Tačiau jeigu šie ribojimai bus įvesti Lietuvoje, tai bus papildomas argumentas ir mūsų valdžiai įvesti tokį ribojimą ne tik Latvijoje, bet galbūt ir visame Baltijos regione, nes mūsų rinka yra viena", - sakė Latvijos vežėjų asociacijos vadovas.
Lenkijos vežėjų (ZMPD) prezidentas Janas Bučekas (Jan Buczek) sakė, kad tokia situacija - susiklosčiusios politikos krizės pasekmė.
"Jie žiūri tik į tai, kaip patenkinti savo biudžetinius poreikius. (...) Politikai priima tokius sprendimus, kurie patinka jų rinkėjams. (...) Lenkijoje mes šią klaidą padarėme prieš daug metų. Mes norėjome pakeisti tai, tačiau tik 2008 m. mums pavyko sušvelninti kuro apribojimą nuo 200 iki 600 litrų", - sakė jis.
ELTA jau skelbė, jog šalies vežėjai jau anksčiau ėmėsi priemonių tam, kad sprendimas riboti bakuose įvežamus degalus nebūtų priimtas.
Praėjusią savaitę Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija parašė atvirą laišką Premjerui, kuriame reikalauja politikus, siūlančius riboti degalų įvežimą į Lietuvą, prisiimti asmeninę atsakomybę už neigiamas šio sprendimo pasekmes. Savo laiške jie išdėstė argumentus, kodėl toks ribojimas gali būti pražūtingas smulkiajam transporto verslui - pačiai jautriausiai tarptautinių gabenimų veikla užsiimančių vežėjų grupei.
"Esame nustebę ir priblokšti Vyriausybei siūlomų priemonių apriboti į mūsų valstybę įvežamą degalų kiekį vilkikų bakuose iš trečiųjų šalių. Diplomatiškos kalbos Seime ir Vyriausybėje apie tai, kad galbūt tokiu būdu bus pažabota šešėlinė degalų rinka, virto tikru inkvizicijos laužu Lietuvos vežėjams", - laiške rašo vežėjai.
Jų teigimu, ėmus svarstyti tokias priemones Vyriausybėje ir Seime, visiškai nebuvo įsigilinta į verslo specifiką.
