„Pastarosiomis savaitėmis naftos tiekimas iš Irano mažėja, tuo metu pasaulio ekonomikos augimas išlieka pakankamai neblogas. Todėl ir naftos tolesnio brangimo rizika didėja, metų pabaigoje jos kaina gali siekti 85 ar net 90 JAV dolerių už barelį. Tai būtų apie 5-10 proc. brangimas palyginti su dabartine kaina (daugiau kaip 81 doleris už barelį – BNS), kas degalų kainas padidintų 2-5 centais už litrą. O tai tikrai nėra mažai“, – BNS sakė T. Povilauskas.
„Kita vertus, euras šiuo metu yra sustiprėjęs ir tai šiek tiek amortizuoja naftos kainos augimą ir jo įtaką kainoms mūsų degalinėse“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak jo, palyginti su praėjusių metų rugsėju, naftos kaina yra išaugusi maždaug 49 proc., o SEB grupės analitikai prognozuoja, kad kitąmet jos kaina turėtų išlikti apie 85 dolerius už barelį.
„Taigi, naftos pigimo bent jau artimiausiu metu nesitikima, jos kaina išliks aukšta. Tai yra vienas iš tų dalykų, kuris erzina ir transporto sektorių, ir energetikos sektorių, nes brangsta ir gamtinės dujos, o tai jau turi įtakos šildymo kainos. Pas mus šildymo sezonas jau ne už kalbų, o dar ir biokuras yra pabrangęs“, – teigė T. Povilauskas.
Jis pripažino, kad brangstanti nafta gali apsunkinti valdžios pastangas įtikinti gyventojus, jog jų deklaruoti siekiai kovoti su kainų augimu atneša lauktų rezultatų.
„Aišku, viešųjų ryškų prasme naftos brangimas nėra gera tendencija, tačiau aš tikiuosi, kad mūsų žmonės supranta, jog valdžia nekovoja su naftos kainomis. Labiau yra kovojama su maisto ar kitų plataus vartojimo produktų kainomis, tačiau taip, brangstantys degalai turi netiesioginės įtakos ir galutinei produkto kainai. Tačiau aiškiai komunikuojant, manau, galima įtikinti vartotojus, kad taip greitai degalų kainų nepakeisi“, – sakė T. Povilauskas.
Pasaulyje stiprėjantys prekybos karai gali pristabdyti pasaulio ekonomikos augimą ir tuo pačiu mažinti naftos paklausą, tačiau, pasak T. Povilausko, naftos rinkoje didesnę įtaką turi ne ilgalaikės tendencijos, o einamoji situacija.
„Tai, dabar pasaulio ekonomikos augimas yra šiek tiek sulėtėjęs, tačiau pagrindinėse naftos suvartojimo rinkose – Kinijoje, JAV, euro zonoje ar Indijoje, jis vis dar yra pakankamai neblogas“, – tvirtino ekonomistas.
Jo teigimu, esant tokiai padėčiai daug ką lems Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) sprendimai dėl naftos gavybos apimčių.
„Saudo Arabija, Kuveitas ir kitos šalys tikrai turi galimybių didinti naftos gavybą, todėl aš nemanau, kad naftos kaina gali šoktelėti dar 20 dolerių į viršų. OPEC yra pasimokiusi iš savo klaidų ir nenori didesnių kainos svyravimų. Manau, kad iki 90 dolerių už barelį nafta gali pabrangti, bet ne daugiau“, – sakė SEB banko ekonomistas.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
