Valdžios keičiasi, o PVM tokiai produkcijai išlieka stabilus. Kaimyninėje Lenkijoje - 5 procentai, Lietuvoje - 21 procentas. Lietuva ES rinkoje liko viena iš kelių, valstybių, kuri taiko tokio dydžio pridėtinės vertės mokestį. Apie šią bei kitas problemas Verslinių sodų asociacija per Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) primindavo kiekvienai valdžiai, bet padėtis lieka tokia pati“, - teigia ŽŪR.

Dembavos medelyno vadovė, Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, ŽŪR Tarybos narė Vitalija Kuliešienė sako, kad šįmet vaisių ir uogų derliumi skųstis negalime - šalnos nepakenkė, nebuvo ypatingų stichinių nelaimių.

„Žinoma, sausra turėjo įtakos, pavyzdžiui, kai kurių veislių obuoliai šįmet mažesni nei turėtų būti, kiti sunoko anksčiau nei įprasta, dalį jų praradome, bet apskritai derlius yra geras. O štai supirkimo kainos pasiekė dugną- krituolių kaina šios savaitės antradienį buvo 5-6 centai už kilogramą. Tokia kaina yra mažesnė nei savikaina, todėl kai kurie augintojai obuolių jau net nerenka. Lemia ir didelė pasiūla, ir konkurencija su Lenkijos sodininkais. Prekybos tinklai šiuo metu lietuviškus obuolius perka minimaliai. Delikatesinius obuolius lenkai jiems siūlo po 26 ct/kg, todėl konkuruoti su lenkais mums labai sunku, nes mus tenkintų apie 40 ct/kg kaina. Beje, vasaros pabaigoje tokia kaina ir buvo “, primena V. Kuliešienė.

Ir sodininkai, ir pirkėjai mato, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvos rinką užplūdo obuoliai iš Lenkijos, ir kainos radikaliai pasikeitė. Anot ŽŪR atstovės Sonatos Kisielienės, dėl sausros kai kurių veislių obuoliai šįmet mažesni, vaisiai ir uogos sunoko anksčiau nei įprasta ir vienu metu. Taigi pasiūla daug kartų viršija paklausą, todėl krito derliaus supirkimo kainos, ir dalis jo tikriausiai bus palikta pūti.

„Anksčiau Lenkijoje PVM buvo netgi 3 proc., dabar - 5 proc. Prieš metus šį mokestį sumažino ir kaimynai latviai. Mūsų skaičiavimais, visos išlaidos obuolį pateikti pirkėjui su PVM siekia net apie 70 proc., o juk dar yra išlaidų trąšoms, augalų apsaugos priemonėms. Tad sąlygos konkuruoti - tikrai skirtingos“, - teigia ŽŪR tarybos narė V. Kuliešienė.

Alytaus rajono žemdirbių asociacijos vadovo, UAB „Luksnėnų sodai“ direktoriaus Vaido Stanaičio teigimu, 2018-uosius galima pavadinti kontrastų metais.

„Suprantu, kad iš esmės labai daug ką pakeisti neįmanoma, nes derlius geras ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje, kuri daro įtaką visai ES rinkai. Kita vertus, daugelis augintojų Lietuvoje neturi saugyklų, todėl priversti visą derlių tiekti rinkai dabar. Todėl balansuojame ant ribos, ar apskritai šiuo metu verta rinkti krituolius. Juk vien už obuolių rinkimą reikia mokėti 3-4 ct/kg, dar išlaidos transportui, o supirkimo kaina krito iki 6-7 ct/kg. Labai tikėtina, kad teks nutraukti obuolių krituolių rinkimą, paliksime pūti. „Luksnėnų sodai“ palaiko ryšius su stambiausiais prekybos tinklais, bet šiuo metu padėtis prasta. Štai „Maxima“ tinklui esam pardavę tik 7 tonas , o pernai tuo pat metu buvome pardavę apie 40 tonų obuolių“, - primena bendrovės vadovas.

Jis sako puikiai suprantąs ir supirkėjus, nes kaip tik šiuo metu derliaus pasiūla viršija paklausą. Pagaliau ir obuolių pirkėjų gerokai mažiau, - kai kurie irgi turi sodus ar kaime gyvenančius giminaičius, o obelų šakos lūžta nuo gero derliaus. Tačiau sodininkai tikisi, kad „apie Šv. Kalėdas obuolių kainos turėtų sugrįžti į normalias ribas“.

Tuo pačiu sodininkai siūlo atkreipti dėmesį ir į netiesioginius veiksnius, darančius įtaką šiam verslui, tiksliau - konkurencinei kovai su obuolių augintojais lenkais, kuriems oficialiai leidžiama naudoti daugiau augalų apsaugos registruotų priemonių nei lietuviams sodininkams.

„Taigi kolegos lenkai ūkininkai turi didesnį pasirinkimą, gali naudoti efektyvesnes priemones. Bet paradoksalu, kad į Lietuvą galima įvežti obuolius, kurie buvo auginami naudojant Lietuvoje draudžiamas augalų apsaugos priemones. Tokia padėtis Lietuvos ūkininkams yra labai nepalanki ir taisytina“, - sako „Luksnėnų sodų“ direktorius.

Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪR Tarybos narys Adolfas Jasinevičius patvirtina, kad sausra labai paspartino uogų nokimą, todėl jos pribrendo ne tik anksčiau nei įprasta, bet ir visos vienu metu. Jeigu rinkoje būtų didelė jų paklausa, augintojai gal ir sugebėtų gerokai daugiau derliaus surinkti ir pateikti pirkėjams, tačiau taip nėra.

„Nors turime šaldytuvų, bet ne milžiniškų, - juose labai daug ir ilgai negali uogų laikyti. Saugyklose turime apie 60 tonų ekologiškai užaugintų serbentų. Štai ir susidarė tokia padėtis, kad dar tokį patį kiekį uogų tenka palikti laukuose. Nes jos subrendo vienu metu ir pernoko, apdžiūvo. Kokybė jau prasta, tai palikome, - neapsimoka rinkti. Tai - išskirtinis šių metų bruožas“, - sako uogų augintojas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad uogų supirkimo kainos, palyginti su 2017-aisiais, sumažėjo 2-3 ct/kg ir liko žemesnės nei savikaina - apie 14 ct/kg. Žinoma, daug lemia ir derlingumas, - kuo jis mažesnis, tuo didesnė savikaina. Lietuvos uogų augintojų skaičiavimais, savikainą šiemet pasiektų apie 35 ct/kg kaina.

„Nors mes pardavę uogas susigrąžiname PVM, vartojimas tikrai padidėtų, jeigu šis mokestis būtų sumažintas. O kol kas mūsų uogoms konkuruoti su uogomis iš Lenkijos praktiškai neįmanoma. Kokia išeitis? Uogų augintojai turi kooperuotis ir statyti vaisių bei uogų perdirbimo įmonę. Kito kelio nėra. Tačiau tokiai įmonei reikia apie 8 mln. EUR, o dabar yra galimybė ES ir valstybės paramos gauti tik iki 400 tūkst. EUR“, - dar vieną priežastį, trukdančią uogų augintojams tvirčiau jaustis versle bei konkuruojant su kaimyninių šalių kolegomis, paminėjo ŽŪR tarybos narys A. Jasinevičius.