Kaip pranešime nurodo Energetikos ministerija, šiuo metu energijos tiekėjai galutiniams vartotojams turi teikti informaciją apie tai, kokią jų tiekiamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Įsigaliojus naujai tvarkai, ši dalis bus apskaičiuojama pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija.
„Kilmės garantijos bus išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas elektroniniu būdu. Lietuvoje taip pat bus pripažįstamos ir kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos. Šis dokumentas galios 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento - jei per šį laikotarpį kilmės garantija nebus panaudota sandorio metu, ji neteks galios”, - rašo Energetikos ministerija.
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno patarėja Aurelija Vernickaitė Eltai anksčiau atsiųstame komentare sakė, kad šiuo įstatymo projektu nurodoma, jog tvarumo kriterijus kontroliuos paskirta įstaiga - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o jokie degalų ir biodegalų maišymo procentai keičiami nebus.
Kaip aiškino A. Vernickaitė, tvarūs biodegalai reiškia, kad biodegalų žaliavos užaugintos tinkamoje žemėje ir pagaminimo procesas išskiria sąlyginai nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šiuo atveju prie netinkamos žemės priskiriamas pirmykštis miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, šlapžemės, ištisai mišku apaugusios vietovės, žemės, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, durpynai.
Kaip nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme turėtų būti įtvirtintas reikalavimas asmeniui įrodyti, kad jo tiekiami biodegalai ar skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus, pasinaudojant Europos Komisijos (EK) pripažintomis savanoriškomis schemomis.
Kaip ne kartą yra skelbusi Europos Komisija, biodegalai, kuriems, pavyzdžiui, reikalingi augalai auginami vietoj atogrąžų miško, negali būti laikomi tvariais, arba jeigu jiems pagaminti išmetama daug anglies dvideginio.
Minėtame dokumente rašoma, kad reikėtų aktualizuoti ir teisinį reglamentavimą, pagal kurį nustatomas benzino ir dyzelino, priklausomai nuo įmaišyto biodegalų kiekio, žymėjimas.
Dabar įstatymo lygmeniu nėra sukurtos iš atsinaujinančių energetikos šaltinių kilmės pagamintų dujų kilmės garantijos sistemos, todėl nėra galimybės nustatyti pagamintų dujų kilmės, taigi nei gamintojai, nei vartotojai nežino, ar jos pagamintos remiantis tvarumo kriterijais.
Taip pat šiuo metu nereikalaujama į benziną ar dyzeliną įmaišyti tik tvarumo kriterijus atitinkančius biodegalus ir nėra įtvirtinta galimybės įrodyti, kad biodegalai atitinka tvarumo kriterijus, remiantis EK savanoriškų schemų reikalavimais. Kol kas nėra numatyta ir atsakomybė už biodegalų atitikties tvarumo kriterijams kontrolę.
Pritarus šiam projektui būtų atsisakoma Nacionalinės atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros (NAEIP) programos, taip pat būtų panaikintos Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijoms priskirtos perteklinės kompetencijos.
Planuojama, kad šie teisės aktų pakeitimai bus priimti Seimo rudens sesijoje. Iki jų įsigaliojimo laiko, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės paskirti įstaigas, atsakingas už biodujų kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei naudojimo priežiūrą ir kontrolę.
