„Sutarėme dėl karantino keitimo plano ir patvirtinome sergamumo rodiklius, kuriais vadovausimės priimdami atitinkamus sprendimus. Kiekvieną savaitę atidžiai analizuosime pandemijos dinamiką šalyje ir jeigu matysime, kad sergamumo koronaviruso rodikliai bus geri, priimsime tam tikrus sprendimus dėl ribojimų panaikinimo. Karantino sąlygų keitimas priklauso ir nuo pačios visuomenės - kuo geresnę situaciją turėsime, tuo greičiau galėsime grįžti į įprastą mums gyvenimą“, – teigia vidaus reikalų ministrė, VESK komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Šio plano tikslas – numatyti karantino režimo atlaisvinimo priemones atskirose srityse atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos sergamumo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį ir teigiamų tyrimų dalį nuo visų atliktų tyrimų.
Taip pat VESK siūlys Vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų lygių karantino, nacionalinio ir savivaldos, kai atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus negu nacionaliniu mastu leisti daugiau atlaisvinimų. Pasiekus gerus rodiklius kai kuriose savivaldybėse būtų galima svarstyti individualius atlaisvinimo planus, tačiau šios savivaldybės situaciją turės atidžiai kontroliuoti: testai, židinių nustatymas bei kitos kontrolės priemonės. Šiam siūlymui turės pritarti Vyriausybė.
„Kalbant apie laipsnišką taikomų karantino režimo keitimo plano priemonių taikymą savivaldybių lygmeniu tikslas yra nesukurti traukos centrų savivaldybėse, o atsižvelgiant į tai pirmiausia kalbame, kad ten galėtų atsirasti tam tikri atlaisvinimai su ugdymo paslaugomis, planinėmis sveikatos paslaugomis bei galimu kelių namų ūkių bendravimu“, – spaudos konferencijoje po VESK posėdžio teigė A. Bilotaitė.
Atlaisvinimai verslui bus vykdomi nacionaliniu lygmeniu
Visgi ministrė akcentavo, kad atlaisvinimai verslui bus vykdomi ne savivaldybių, o nacionaliniu lygiu.
„Paprastai tariant, jeigu mes kalbėsime apie tam tikrus atlaisvinimus, pavyzdžiui, prekybos arba paslaugų, tai pirmiausiai tai turime padaryti nacionaliniu lygmeniu. Nepradėti nuo to, kad pirmiausiai tai bus taikoma savivaldybėms, o po to nacionaliniu lygmeniu, nes tai sukurtų tam tikrus traukos centrus ir sukeltų rimtų problemų“, – taip pat akcentavo ji.
Ministrė taip pat teigė, kad kas savaitę, o kartais ir dažniau VESK posėdžiuose planuojama vertinti epidemiologinę situaciją ir siūlyti konkrečias karantino atlaisvinimo priemones.
Visgi ministrė nedetalizavo plane numatytų konkrečių karantino atlaisvinimo priemonių ir neatskleidė, kada jas būtų planuojama pradėti taikyti.
„Mano žiniomis, šiandien turėtų būti svarstomas karantino atlaisvinimo planas ir, matyt, Vyriausybė priims sprendimą vienokį ar kitokį. O kalbant apie konkrečius dalykus, aš noriu pažymėti, kad tai yra palikta spręsti Vyriausybei: kas yra susiję su prekyba ir paslaugomis, dėl konkrečių sąlygų, dėl konkrečių aplinkybių, kaip tai turėtų būti organizuojama. Tą turės padaryti Vyriausybė posėdžio metu“, – sakė ji.
Švelninant karantiną ribojimai tarp savivaldybių išliks
A. Bilotaitė taip pat teigė, kad Vyriausybei pritarus VESK siūlomam planui, judėjimo ribojimai galimai bus atlaisvinti savivaldybių ribose. Visgi, VESK komisijos pirmininkės teigimu, judėjimo ribojimai tarp savivaldybių išliks.
„Šiame plane aiškiai pasakyta, kad mes kalbame apie atskirus karantino planus atskiroms savivaldybėms, kuriose situacija yra geresnė. Bet kokiu atveju yra viena sąlyga, kad turi būti užtikrinami ribojimai tarp savivaldybių“, – sakė VESK komisijos pirmininkė.
Ministrė: atlaisvinimai savivaldybėse būtų susiję su švietimo, medicinos paslaugomis
Pasak A. Bilotaitės, savivaldybių atlaisvinimai pirmiausia būtų susiję su švietimo, medicinos sritimis, namų ūkių bendravimu.
„Kalbėdami apie skirtingus planus savivaldybėms, kurie būtų taikomi, tai būtų susiję pirmiausia su švietimo paslaugomis, pavyzdžiui, pradinukams, medicinos paslaugos, namų ūkių bendravimas. Kalbame apie šias priemones, kurios galėtų atsispindėti savivaldybių planuose“, – sakė A. Bilotaitė.
Ji dar kartą akcentavo, kad jeigu būtų priimtas sprendimas atlaisvinti prekybą arba paslaugas konkrečioje savivaldybėje, kurioje susirgimų skaičius yra nedidelis, tai būtų traukos centras.
„Nenorėdami tokio situacijos, pirmiausia turėtume priimti sprendimą atlaisvinti tokias paslaugas arba prekybą nacionaliniu lygmeniu“, – sakė A. Bilotaitė.
Jos teigimu, apie maitinimo sektoriaus atlaisvinimą pirmadienį nebuvo diskutuota.
VESK posėdžio metu taip pat buvo svarstoma dėl atvykstančiųjų į Lietuvą kontrolės jūrų ir oro uostuose. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir Nacionalinės visuomenės centro darbuotojai tikrins atvykusius ir nukreips į mobilų punktą, kad būtų atliktas COVID-19 testas. Pažymėtina, kad atvykus iš šalių, kur fiksuojamas didelis sergamumas ar didelis koronaviruso mutacijų skaičius, izoliacija privaloma vienose patalpose, t.y. tokie asmenys negalės palikti saviizoliacijos vietos per visą izoliacijos laikotarpį. Taip pat pritarta siūlymui įpareigoti vežėjus kontroliuoti keleivius.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių sergančių asmenų, praėjusios paros duomenimis, užfiksuota 270 naujų atvejų, per savaitę pasveiko 9000 asmenų. Pastarąsias dvi savaites sergamumas Lietuvoje siekė mažiau nei 500 atvejų per 14 dienų. Paskiepyta 2,8 proc. asmenų nuo visų šalies gyventojų.
