„Į klausimą, kiek žmonių galima priskirti viduriniajai klasei, atsakymas kiek nustebino – 35 proc. gyventojai priskyrė viduriniajai klasei. Apklausa parodė, kad pajamos savaime būtų vienišas kriterijus ir neparemtas kitais taškais sako nedaug. Jeigu vieniša mama be būsto gauna 1000 eurų, vargu ar ją galėtume priskirti viduriniajai klasei“, – trečiadienį spaudos konferencijoje tyrimą pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai viduriniajai klasei priskirtų žmones, gaunančius nuo 1069 eurų per mėnesį „į rankas“. Savo ruožtu, aukštesnioji vidurinioji klasė būtų tie, kurie gautų nuo 1980 eurų ir daugiau.

Į klausimą, kokia vidutinė laisvų pinigų suma turi likti 4 asmenų šeimai, kad ją būtų galima laikyti viduriniosios klasės atstovais, didžioji dalis apklaustųjų sakė, kad sumokėjus būtinąsias išlaidas, šeimai turėtų likti 784 eurai laisvų lėšų, kurias galėtų panaudoti atostogoms ar kitiems poreikiams. Ankstesni „Swedbank“ tyrimai rodo, kad šie gyventojų vertinimai sutampa su, pavyzdžiui, Vilniaus realijomis.

Paklausti, kuris iš pateiktų parametrų geriausiai charkterizuoja viduriniosios klasės atstovą, net 75 proc. respondentų įvardijo nuosavą būstą.

„Tuomet kiti atributai: turėjimas ir galėjimas. Kalbėdami apie turėjimą, kalbame apie būstą, automobilį, santaupas (...) O galėjimas – toks atsipalaidavimo momentas, kai gali žmogus ar šeima leisti sau atostogauti, įpirkti mokamą gydymą ar geresnį ugdymą savo vaikams – viskas kartu, lietuvių nuomone, ir apibrėžia tą viduriniąją klasę“, – teigė J. Cvilikienė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad matyti savotiškas disonansas, kai gyventojai nurodo tūkstančio eurų slenkstį, bet patys linkę priskirti save viduriniajai klasei su kur kas mažesnėmis – 300–500 eurų pajamomis.

„Čia išryškėja šio tyrimo esmė. Ne tik pajamos apibrėžia viduriniąją klasę. Galime įsivaizduoti situaciją, kad net ir kelis tūkstančius uždirbantis žmogus, sunkiai atsidurs viduriniojoje klasėje, jeigu visus pinigus išleidžia, nieko negali sutaupyti, perka prabangos prekes, kurių negali sau leisti, vėluoja sumokėti paskolas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, atitinkamai žmogus, turintis nuosavą būstą, neturintis išlaikytinų asmenų, nebūtinai privalės gauti tūkstantį eurų, kad „galėtų mėgautis viduriniosios klasės teikiamais privalumais – tai yra skirti pakankamai lėšų laisvalaikiui“.

Banko teigimu, ir tyrimo rezultatai, ir įprasti viduriniosios klasės apibrėžimai rodo, kad ją apibūdina ne tik pajamos, bet ir gyvenimo būdas bei turtas. Pagal du iš trijų kriterijų, bent trečdalis Lietuvos gyventojų iš tiesų gali sakyti priklausantys viduriniajai klasei.

„Pagal gyvenimo būdą, galimybę keliauti, sportuoti, turime stiprią viduriniąją klasę. Pagal turtą bent trečdalį gyventojų taip pat galime priskirti viduriniajai klasei. Bet pagal pajamas viduriniajai klasei priklauso tik 14 proc. dirbančiųjų ir tik dešimtadalis visų gyventojų“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak jo, stiprinti viduriniąją klasę šalyje padėtų švietimo sistemos reforma, investicijos regionuose ir kiti žingsniai.

„Sunku išrašyti receptą. Klestinčios ekonomikos turi stiprią viduriniąją klasę. Jeigu lygiuojamės į Skandinavijos šalis, tai dar labai toli. Tolimesniam progresui padėtų mažesni darbo mokesčiai, daugiau investicijų, ypač į regionus, kokybiška švietimo sistema, perkvalifikavimo programų tobulinimas“, – teigė ekonomistas.

Pasak J. Cvilikienės, dėl šalyje prognozuojamo tolesnio atlyginimų augimo, viduriniosios klasės gretos turi potencialo gausėti, tačiau tai priklausys ne tik nuo augančių pajamų.

„Išaugusio atlyginimo efektas gali būti trumpalaikis, nes gana greitai gali atsirasti naujų poreikių, kuriems galime išleisti papildomas pajamas, todėl išlaidas būtina kontroliuoti. Pirmasis dalykas, kuriuo reikėtų pasirūpinti išaugus pajamoms – tai peržiūrėti esamus įsipareigojimus, stengtis greičiau juos padengti ir pasistengti santaupoms atsidėti jau didesnę pajamų dalį“, – sako ekspertė.

Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausia dalis gyventojų (42 proc.) šiuo metu save laiko žemesnės viduriniosios klasės atstovais, o 15 proc. save priskiria prie nepasiturinčiųjų. Apie 8 proc. gyventojų teigia priklausantys aukštesniajai viduriniajai klasei. Tad vertinant viduriniosios klasės sąvoką plačiau, pasak J. Cvilikienės, „žemesnei vidurinei ir aukštesnei vidurinei klasei kartu sudėjus save priskiria 85 proc. lietuvių“.

„Swedbank“ teigimu, viduriniajai klasei Lietuvoje save dažniausiai priskiria išsilavinę, jauni (18–25 metų) ar vidutinio amžiaus (46–55 metų) šalies gyventojai. Mažiausiai viduriniosios klasės atstovų yra tarp 56 metų ir vyresnės amžiaus grupės respondentų (28 proc.).

Tyrimą vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.