Europos švietimo ministrai taryboje pirmą kartą diskutavo, ką ateityje gali reikšti nauji plačiai prieinami mokymosi šaltiniai ir kaip geriausiai jų atveriamas galimybes panaudoti nacionaliniu ir bendru europiniu lygmeniu.
Kaip pabrėžė ministras Dainius Pavalkis, šiuo metu, kai pasaulinio lygio universitetai, pavyzdžiui, Harvardas ar Masačusetso technologijų institutas virtualioje erdvėje atveria savo studijas kiekvienam norinčiajam iš bet kurios pasaulio šalies, Europai reikia spręsti, kuria kryptimi turi vystytis švietimas Europos Sąjungoje (ES).
Jaunimo politikai skirtoje tarybos dalyje ES ministrai priėmė Lietuvos pirmininkavimo prioritetą atspindinčias Tarybos išvadas dėl geresnės niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių socialinės įtraukties. Anot posėdžiui pirmininkavusios Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, tai svarbus žingsnis, padėsiantis geriau spręsti jaunimo problemas, kurios, deja, vis dar išlieka itin opios.
"Europos jaunimas išgyvena ypač sunkų ir sudėtingą laiką. 2008 m. finansų krizės ir po to sekusio ekonominio nuosmukio padariniai vis dar labai jaučiami darbo rinkoje. Tai ypač paveikė jaunimą, kurio nedarbo lygis vis dar rekordiškai aukštas. Užsitęsę ar dažni nedarbo laikotarpiai, taip pat nedalyvavimas švietimo ar profesinio mokymo sistemose, gali tapti skurdo ir socialinės atskirties priežastimi. Šie padariniai gali būti ne vien trumpalaikiai, jie gali būti juntami net ekonomikai atsigaunant. Dėl to ypač svarbu šias problemas spręsti nedelsiant", - sakė ministrė A. Pabedinskienė.
Tarybos išvadomis pateikiamas keletas politikos iniciatyvų, apimančių prevenciją, švietimą, neformalųjį mokymąsi, užimtumą, ypatingas dėmesys skiriamas švietimo ir darbo rinkos ryšiui. Jas rengiant atsižvelgta į rugsėjį Vilniuje vykusios ES Jaunimo konferencijos rezultatus.
