EP patvirtino savo „įsipareigojimą finansuoti Sąjungos politikos priemones, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas visuose jos regionuose, investuojant į mokslinius tyrimus, švietimą, infrastruktūrą, MVĮ ir užimtumą“. Europarlamentarai pažymėjo negalintys suprasti, kaip Sąjunga gali pasiekti pažangos šiose srityse, jei ES Taryba siūlo mažinti tam tikrų politikos sričių finansavimą.

Europarlamentarai siūlo Jaunimo užimtumo iniciatyvai papildomai skirti 366,7 mln. eurų, taip pat nepritaria Tarybos siūlymui sumažinti darbo vietų kūrimo ir ūkio augimo skatinimo finansavimą 750 mln. eurų. Rezoliucijoje teigiama, kad šie karpymai „kelia pavojų programoms, turinčioms tikrą Europos pridėtinę vertę bei lemiančioms ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonei bei mokslinių tyrimų rėmimo programai „Horizontas 2020“.

EP nariai taip pat norėtų daugiau lėšų tokioms prioritetinėms sritims kaip migracijos kontrolė ir saugumo užtikrinimas. Todėl jie siūlo didinti paramą Europolui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui bei Europos prieglobsčio paramos biurui. Be to, atsižvelgdami į prastėjančią demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėtį Turkijoje europarlamentarai siūlo paramą jai sumažinti 50 mln. eurų.

Rezoliucijai dėl 2018 m. ES biudžeto pritarė 414 EP narių, nepritarė 163, o susilaikė 90. ES biudžetui priimti rengiamas tik vienas svarstymas, po kurio prasideda trijų savaičių Parlamento ir Tarybos taikinimo procesas. Jis truks iki lapkričio 30 d.