„Kainos yra padidėjusios, bet daug jos nedidės. Daržovių kainos gali augti iki tam tikro lygio. Jeigu jos brangesnės nei tam tikras lygis, tai vartotojas jas keičia kitais produktais. Pavyzdžiui, bulves keičia ryžiai ar makaronai“, - BNS sakė Z. Cironkienė.
Anot jos, daržovių kainoms per daug augti neleis ir konkurencija su kitose Europos šalyse užaugintomis daržovėmis, taip pat mažmeninės prekybos tinklų politika.
„Mes esame bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Jeigu viename krašte nėra daržovių, galbūt jų bus kitame ir pakankamai nebrangių. Taip pat yra koncentracija didelė prekybos centrų ir jie dažnai diktuoja kainas“, - tvirtino Z. Cironkienė.
Pasak jos, jei prekybininkai pasiūlys adekvačias kainas daržovių augintojams, šių metų derliaus vidaus vartojimui pakaks. Kitu atveju dalis daržovių būtų parduodama Lenkijoje arba Latvijoje.
Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė BNS teigė, jog daržovių kainos yra padidėjusios, bet jų netrūksta.
„Šiuo metu dėl lietingo oro daržovių kainos šiek tiek - apie 10 proc. - brangesnės nei pernai. Kol kas nei daržovių, nei vaisių stygiaus nejaučiame. Dalį derliaus ūkininkai yra nuėmę - juo ir prekiaujame. Gali būti, kad lietuviškų daržovių trūkumas pradės jaustis pavasarį, tačiau vien šis faktorius nebūtinai paveiks kainas - labai priklauso, koks derlius yra kaimyninėse valstybėse“, - teigė G. Bielskytė.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet rugsėjį ūkininkai iš mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių už bulvių kilogramą vidutiniškai gavo 15 centų (be PVM) - 15,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu pernai. Agurkai per metus pabrango 40,9 proc. iki 62 centų, pomidorai - 31,1 proc. 59 centų, salotų kaina didėjo 29 proc. iki 1,2 euro.
Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje iškrito maždaug dvigubai daugiau kritulių nei metinė jų norma. Apsemti ar neįvažiuojami plotai sudaro virš 140 tūkst. hektarų žemės, kai kuriose savivaldybėse nenuimta daugiau kaip 50 proc. derliaus.
Spalio pradžioje Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją visoje šalyje, ji kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius.
