Vyriausybė siūlo, kad Lietuvos bankas perimtų visą finansų rinkos priežiūrą – rūpintųsi ne tik bankų, bet ir vertybinių popierių bei draudimo rinkos reikalais.
„Yra neproduktyvu turėti labai mažas ir mažai galių, resursų bei lėšų turinčias institucijas, kurios prižiūri tai, ką dėl savo specifikos turėtų prižiūrėti Lietuvos bankas“, – teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Anot ministrės, Lietuvos bankui, jau dabar prižiūrinčiam apie 80 proc. finansų rinkos, išplėsti veiklą neturėtų būti sunku. Tačiau būtų lengviau iš anksto įžvelgti rinkos grėsmes ir rizikas.
„Sektoriai tarpusavyje yra taip susipynę, kad labai dėmesingai ar labai stipriai prižiūrint tiktai vieną, galima pražiūrėti visiškai kitame, bet susijusiame, pvz., vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių rinkoje kylančias problemas, kurios galiausiai turi poveikį ir tradiciniams sektoriams“, – sako I. Šimonytė.
„Pati reforma, sujungimas, tai nėra aritmetinis veiksmas, nes dabartinė krizė, jos pirma banga ir, atrodo, kylanti antra, kilo iš to, kad priežiūra buvo nepakankama. Kaip pavyks – pažiūrėsime, bet tikslas yra pagrindinis – padaryti Lietuvos finansinę sistemą stabilesnę“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Pertvarkyta finansų rinkos priežiūra esą nebeslėgs ir mokesčių mokėtojų. Už ją mokės visi rinkos dalyviai: bankai – nuo savo vidutinio metinio turto, draudimo institucijos, kaip ir dabar – nuo pasirašytų draudimo įmokų, kitos mokėjimo įstaigos – nuo apyvartos. Finansų ministerijos skaičiavimu, taip bus sutaupoma dalis pinigų, skiriamų iš biudžeto Vertybinių popierių komisijos veiklai. Dabar per metus jų skiriama apie 5 mln. litų.
Lietuvos bankas turėtų perimti ir vartotojų ginčų su visais finansų rinkos dalyviais nagrinėjimą. Tikimasi, kad ir šią funkciją sutelkus vienose rankose, ginčai bus sprendžiami geriau.
„Aš manu, kad blogiau tikrai nebus, o kaip bus – pamatysime“, – teigia K. Glaveckas.
Finansų analitikų nuomone, vienas iš pertvarkos privalumų – kad visi rinkos dalyviai turės laikytis vienodų taisyklių. Nes dabar, pavyzdžiui, finansų makleriams privalomos Europos Sąjungos normos, o draudikams – ne.  
„Sukoncentravimas į vienas rankas leis rinkos dalyvius prižiūrėti su vienodu standartu. Tai yra tiesiog harmonizuosim rinką, ir tiek draudikai, tiek fondų valdytojai, tiek bankininkai bus prižiūrimi vienos institucijos ir pagal vieną aiškų standartą“, – tvirtina Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas.
Jei Seimas palaimins, pertvarkyta finansų rinkos priežiūros sistema, turėtų pradėti veikti nuo 2012-ųjų.

Aurelija Malakauskaitė
LTV „Šiandien“,
www.lvcom.eu