Pasibaigus vasarai vis dažniau prisimenamas artėjantis šildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai ištekliai ir augančios šilumos kainos skatina ieškoti būdų taupyti. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad trečdalis Lietuvos gyventojų realistiškai vertina būsto atnaujinimo programas ir žino, kad po daugiabučių renovacijos jie galėtų sutaupyti apie pusę kas mėnesį šildymui skiriamų lėšų. Tiksliausiai būsto atnaujinimo naudą suvokia 25–46 metų amžiaus aukštąjį išsilavinimą įgiję ir vadovaujančias pareigas užimantys miestų ir rajonų centrų gyventojai. Be to, tyrimas rodo, kad namų šiluma ir mažesnėmis išlaidos labiau linkę rūpintis moterys.
„Trečdalio apklaustų gyventojų lūkesčiai atitinka realią situaciją, nes atnaujintuose daugiabučiuose šilumos sąnaudos sumažėja beveik per pusę. 25 procentai sutiktų atnaujinti būstą, jei po renovacijos pavyktų sutaupyti netgi mažiau, negu iš tikrųjų sutaupoma pagal šiuo metu vykdomus renovacijos projektus. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad sutaupyti pinigai už šildymą ir padidėjęs pastato energetinis efektyvumas yra vieni pagrindinių motyvų, skatinančių gyventojus įsitraukti į daugiabučių modernizavimą. Jiems taip pat svarbus ir valstybės paramos dydis“, – sako Jurgita Balzgienė, „Swedbank“ skolinimo smulkiam verslui skyriaus vadovė.
Tyrimo duomenimis, didesnis nei 61 proc. sąnaudų už šildymą mažėjimas modernizacijai paskatintų 21 proc. tyrimo dalyvių. Dalis gyventojų (17 proc.) būstą atnaujinti sutiktų net jeigu sąnaudos už šildymą sumažėtų nuo 26 iki 40 procentų. 8 proc. respondentų pritartų modernizacijai, jei sąnaudos už šildymą mažėtų bent nuo 10 iki 25 procentų. Savo nuomonės nepareiškė arba teigė, kad sumažėsiančios sąnaudos už šildymą neturi įtakos jų apsisprendimui pradėti modernizaciją, atitinkamai po 12 ir 8 proc. tyrimo dalyvių.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, iki šiol įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektai leidžia šilumos sąnaudas pastatuose sumažinti vidutiniškai 42 proc., o santykinės investicijos į juos siekia apie 300-400 litų už kvadratinį metrą šildomo pastato ploto. „Rengiant daugiabučio atnaujinimo projektą, gyventojai turi patys pasirinkti, kokius darbus ir už kokią sumą norėtų atlikti, o banko specialistai nuo pat pirmųjų modernizacijos žingsnių dalyvauja gyventojų susirinkimuose, teikia konsultacijas projekto finansavimo klausimais ir padeda parengti būtinus dokumentus“, – sako J. Blazgienė.
Pasak BUPA projektų valdymo skyriaus vedėjos Simonos Iržikevičiūtės, gyventojai dažnai renkasi pigesnius pastato atnaujinimo variantus, todėl ne visada pasiekia norimą šilumos sąnaudų sumažėjimą.
„Tarkime, jeigu pakeisime langus ir duris bei sutvarkysime šilumos punktą, tai tikėtina, kad namas pasieks aukštesnę klasę, bet sutaupys tik apie 20 proc. energijos, o investicijos šiems darbams sieks maždaug 3–5 tūkst. litų butui. Analogišką rezultatą, galima pasiekti ir apšiltinus sienas, bet daugiau nieko nekeičiant. Tokiu atveju energijos bus sutaupoma apie 25–35 proc., bet investicijos vienam butui sudarys jau 8–10 tūkst. litų“, – sako Simona Iržikevičiūtė.
Ji pateikia skaičiavimus, jog tipinis 5 aukštų 30 butų namo, kurio šildomas plotas siekia 1645 kv. m., modernizavimas beveik 30 procentų – nuo 159 kW iki 112 kW leido sumažinti šilumos poreikį ir pasiekti ne žemesnę energetinio naudingumo klasę už D.
2011 metų gegužės 16–20 dienomis bendrovė „Spinter tyrimai“ Omnibus metodu atliko gyventojų nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo 1006 respondentai, nuo 18 iki 75 metų amžiaus iš visos Lietuvos.
www.lrt.lt, www.lietuvosvalstybe.com
