Po susitikimo Premjeras A. Butkevičius teigė, kad su "Hitachi" viceprezidentu Kodžiu Tanaka (Koji Tanaka) "buvusi labai konstruktyvi diskusija", kalbėta apie naujas Visagino AE finansavimo galimybes, mažesnę statybos kainą. Premjeras svečius informavo, kad šis klausimas bus pasiūlytas įtraukti į trijų Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimą, Vyriausybės darbo šiuo klausimu procesas bus atviras visuomenei.
Premjeras patvirtino, kad japonai turi informaciją apie galimai planuojamą dar vieną referendumą dėl jėgainės, tačiau, kad referendumas yra pirmalaikis politinis reikalavimas, nekalbėta.
"Mes pirmiausia stengsimės viską išaiškinti, kad visuomenei nekiltų jokių klausimų ir papildomų abejonių.(...) Jeigu pagal įvairiausias apklausas ir nuotaikas matysime, kad visuomenei to reikia, tam yra ir darbas, kad būtų puikiai išaiškinta, ko siekiame", - kalbėjo A. Butkevičius. Jo manymu, referendumai pavojingi, kai visuomenė nėra iki galo informuota.
Premjeras negalėjo atsakyti, kokia šiuo metu yra sumažinta planuojamos statyti Visagino AE kaina, tačiau pripažino, kad "pokyčiai pozityvūs".
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius teigė, kad dėl projekto pagerinimo sąlygų sutarta, jo įgyvendinimas realistiškesnis.
"Projekto pagerinimai yra akivaizdūs, daug realistiškesnės sąlygos ir daug labiau prieinamos visiems partneriams po tų pasiūlymų, kurie buvo pateikti Japonijos vyriausybės, iš "Hitachi" pusės. Tai yra pirmas žingsnis",- sakė ministras.
Tačiau, J. Neverovičius pripažino, kad dar reikia padirbėti ties projekto atpiginimu bei Lietuvos įnašo pervertinimu.
"Turime partnerių pritarimą, kalbu apie "Hitachi", kad tai galėtų būti padaryti", - teigė ministras.
Ministras pripažino, kad Visagino AE projektas labai svarbus siekiant sinchronizuotis su Vakarų elektros tinklais, tačiau iki šiol tai nebuvo įvertinta.
"Pasimatė, kad "Hitachi", kaip strateginiam investuotojui, nebuvo pristatyta pilna informacija. Šiandienos susitikimuose ir su Premjeru kalbėjomės tam, kad būtų paaiškinta, kokia yra šio žingsnio, tikslo reikšmė. Priėjus prie šio pokalbio, aiškėja, kad iki šiol kalbėjimas buvo fragmentinis, nevisapusiškas. Dabar pagaliau reikia į tuos klausimus atsakyti ir noriu patvirtinti, kad gavome palankų "Hitachi" sprendimą dalyvauti tuose procesuose, spręsti taip pat ir sinchronizacijos studijos iškeltus klausimus ", - neslėpė ministras.
J. Neverovičius pakartojo, kad Visagino AE projektas gali būti vystomas tik su visuomenės pritarimu, todėl "komunikacija yra pilna ir atvira", tačiau kaip tai turėtų įvykti, pasak ministro, dar per anksti kalbėti.
"Žmonės turi suprasti, kad uždarę Ignalinos AE praradome visą savo konkurencingą elektros gamybą. 60 procentų elektros Lietuvoje yra importuojama, tas skaičius augs. Iki 2015-2016 m. arba galbūt šiek tiek ilgiau sugebėsime pagaminti savo elektrą, net jeigu jinai būtų nekonkurencinga, vėliau - neturėsime jokio konkurencingo elektros gamybos būdo. Šį klausimą reikia šiandien spręsti todėl, kad tokie projektai neatsiranda per dieną, metus ar dvejus. Mums reikia labai atvirai ir aiškiai visuomenei paaiškinti, kad tokia situacija nėra tvari. Savarankiškos, nepriklausomos valstybės privalo turėtų didžiąją dalį savarankiškos ir konkurencingos elektros gamybos. Dabartinėmis rinkos sąlygomis atominė elektrinė išlieka vienu patraukliausių sprendimų mūsų regionui. Reikia atvirai komunikuoti, kalbėti ir aiškinti", - teigė J. Neverovičius.
Anksčiau buvo skelbta, kad Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis esą sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuota, kad jėgainės statybos prasidės 2015-aisiais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.
2011 m. gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas - Japonijos "Hitachi".
Estai rodo vis atsargesnį požiūrį į projektą ir negarantuoja, kad dalyvaus jį įgyvendinant. Todėl Lietuvos politikai ėmė aktyviau dairytis į Lenkijos pusę. Ją gali būti stengiamasi įkalbėti grįžti į branduolinį projektą.
