Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“, „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.
Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.
Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.
Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą. Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.
Pagal ES strategiją 2025–2030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte.
Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius. Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.
Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.
Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.
Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galima rasti čia.
