Ilgą laiką baiminęsi, kad Klaipėdos jūrų uostas nesiplėstų į šiaurę ir giliavandenės krantinės nei šstumtų gyventojų iš Melnragės, klaipėdiečiai gali lengviau atsikvėpti. Prioritetine uosto statybos vieta nutarta rinktis daugiau pliusų nei Melnragė turinčią Būtingę.

„Sukuriant visą infrastruktūrą Būtingės variantas lyg tai kainuotų šiek tiek daugiau, bet pradėję statyti Melnragėje rizikuojame iš viso galim atsiremti į tam tikrą aklavietę, įsivelti į dešimtmečius trunkančią diskusijas su miesto bendruomene. Tuomet kiltų klausimas, ar mes tokį projektą pajėgūs įgyvendinti“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Preliminarios kainos skirtumas – 9 proc. Žinoma, tai yra paklaidos ribose, kalbant apie tokias sumas ir tokius tolimos ateities projektus, todėl ir uosto taryba, ir uosto plėtros taryba nemanė, kad kainos skirtumas, kuris yra šiek tiek didesnis Būtingėje, galėtų tapti lemiamu parametru“, – kalbėjo Klaipėdos jūrų uosto direkcijos direktorius Eugenijus Gentvilas.

Giliavandenio uosto statyba Būtingėje, pirminiais skaičiavimais, kainuotų 4,2 mlrd. litų, o Melnragėje – apie 3,8 –mlrd. litų. Būtingėje jūra seklesnė, ją reikėtų labiau gilinti, tačiau su Palangos savivaldybe projektą suderinti tikimasi daug lengviau negu su uosto plėtrai į Melnragės pusę prieštaraujančia Klaipėdos visuomene.

„Šią dieną tikrai galima vadint istorine ir istorine dviem aspektais. Vienas tas, kad giliavandenis uostas tolsta nuo Klaipėdos ir kitas, kurį mes kažkada turbūt minėsime kaip istorinį faktą, kad Lietuva turės antrą uostą ir tai tikrai stiprina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jau daugiau kaip dešimtmetį puoselėjamą giliavandenio uosto idėją tikimasi realizuoti maždaug 2023-aisiais.Susisiekimo ministras neatmeta, kad naująjį uostą statyti ir valdyti galėtų ne vien valstybė. Tam esą būtų pritraukiamas ir privatus kapitalas.

Aurelija Malakauskaitė
LTV „Panorama“