Skai­čiai iš­ties stul­bi­na: mirš­ta­mu­mo dėl ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ro­dik­lis 100 tūkst. dar­buo­to­jų Lie­tu­vo­je yra 3,7, o Eu­ro­pos vi­dur­kis – 1,81. 

Kaip „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiui“ sa­kė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sio­jo vals­ty­bi­nio dar­bo ins­pek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Arū­nas Lu­pei­ka, to­kią si­tu­a­ci­ją for­muo­ja daug veiks­nių. 

„Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja ti­ria sun­kių ir mir­ti­nų ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ap­lin­ky­bes ir prie­žas­tis. Rem­da­mie­si tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja ga­li­me teig­ti, kad tiek darb­da­viai, tiek dar­buo­to­jai pa­žei­džia tei­sės ak­tus, o tai tie­sio­giai vei­kia grės­mių, dėl ku­rių nu­tin­ka ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai dar­be, at­si­ra­di­mą“, – tei­gia A. Lu­pei­ka. Darb­da­viai ne­re­tai ne­si­rū­pi­na ko­lek­ty­vi­nės ir in­di­vi­du­a­lios sau­gos prie­mo­nė­mis, tin­ka­mu dar­bo or­ga­ni­za­vi­mu, ap­lai­džiai vyk­do mo­ky­mus, ne­kon­tro­liuo­ja, ar tin­ka­mai at­lie­ka­mas dar­bas - vi­sa tai tu­ri įta­kos liū­dai sta­tis­ti­kai. Ta­čiau dėl to­kios si­tu­a­ci­jos kal­ti ir pa­tys dar­buo­to­jai. 

„Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­me pa­vo­jin­gą ten­den­ci­ją: dau­gė­ja sau­gos rei­ka­la­vi­mų ne­si­lai­kan­čių dar­buo­to­jų. Darb­da­vys ap­rū­pi­na juos vi­so­mis rei­ka­lin­go­mis sau­gos prie­mo­nė­mis, ta­čiau įvyks­ta ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, nes dar­buo­to­jas pa­žei­dė ga­lio­jan­čias tai­syk­les“, – tę­sia A. Lu­pei­ka. 

Be ap­lai­du­mo, at­lie­kant veiks­mus, dar­buo­to­jai ne­re­tai la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kai ver­ti­na in­struk­ta­žus – pa­si­ra­šo po sau­gos tai­syk­lė­mis vi­siš­kai jų ne­skai­tę, o darb­da­vys sa­vo ruož­tu su­si­pa­žin­ti su tai­syk­lė­mis „ne­ver­čia“. Ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai nu­tin­ka ir dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo (per­nai be­veik 10 proc. žu­vu­sių­jų ar sun­kiai nu­ken­tė­ju­sių dėl ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be bu­vo ne­blai­vūs), ta­čiau, anot vyr. ins­pek­to­riaus pa­va­duo­to­jo, pas­ta­ruo­ju me­tu šis skai­čius ma­žė­ja. 

Apie 40 proc. nu­ken­tė­ju­sių­jų dėl ne­la­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be su­da­ro dir­ban­tie­ji šio­se pa­rei­go­se iki vie­nų me­tų. 

„Įta­kos tam, ne­abe­jo­ti­nai, tu­ri darb­da­vių dė­me­sio sto­ka – trūks­ta pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos, mo­ky­mų, ati­tin­ka­mos kon­tro­lės. Ne­men­kos įta­kos tu­ri ir pa­tir­ties sto­ka – juk ji bū­ti­na no­rint dirb­ti spar­čiau, ki­taip ga­li nu­tik­ti ne­lai­mė“, – kal­bė­jo A. Lu­pei­ka pri­dur­da­mas, kad žmo­gus ga­li tu­rė­ti ir 10 me­tų dar­bo sta­žą, ta­čiau trum­pa pa­tir­tis kon­kre­čio­je dar­bo vie­to­je su­ly­gi­na jį su jau­niau­siais dar­bo rin­kos da­ly­viais iš pa­di­din­tos ri­zi­kos gru­pės. Kal­bant gi apie jau­ni­mo įdar­bi­ni­mą, vyr. ins­pek­to­riaus pa­va­duo­to­jas pa­brė­žė dar vie­ną pro­ble­mą: „Jau­ni žmo­nės daž­nai tam­pa ne­są­ži­nin­gų darb­da­vių au­ko­mis - dėl ne­le­ga­laus įdar­bi­ni­mo. Jau ke­le­rius me­tus pa­ste­bi­ma ne­ge­ra ten­den­ci­ja: va­sa­rą, kai daug se­zo­ni­nių dar­bų, dau­giau žmo­nių įdar­bi­na­ma be dar­bo su­tar­čių. Ir tai ypač lie­čia jau­ni­mą, - sa­kė jis. - Siū­ly­tu­me prieš pra­de­dant dar­bą pa­si­kon­sul­tuo­ti Vals­ty­bi­nė­je dar­bo ins­pek­ci­jo­je (į ins­pek­ci­jos sky­rių ga­li­ma at­ei­ti as­me­niš­kai, pa­skam­bin­ti ar­ba pa­ra­šy­ti elek­tro­ni­nį laiš­ką, tu­ri­me ir Fa­ce­bo­o­ko pa­sky­rą). No­riai da­li­ja­me pa­ta­ri­mus, į ką rei­kė­tų at­kreip­ti ypa­tin­gą dė­me­sį, kad iš­veng­tu­mė­te ne­są­ži­nin­gų darb­da­vių pa­spęs­tų spąs­tų.“ 

Anot A. Lu­pei­kos, dau­gu­ma klau­si­mų, su ku­riais žmo­nės krei­pia­si į Vals­ty­bi­nę dar­bo ins­pek­ci­ją, yra su­si­ję su dar­bo lai­ko truk­me ar­ba ne­su­mo­kė­tais at­ly­gi­ni­mais (šiuos klau­si­mus nag­ri­nė­ja spe­cia­lios ko­mi­si­jos, jos gau­na apie 5 tūkst. skun­dų per me­tus). Apie dar­bo są­ly­gas ir sau­gą klau­sia apie 10 proc. in­te­re­san­tų: 

„Žmo­nės daž­niau­siai su­tin­ka su blo­go­mis dar­bo są­ly­go­mis, nes pa­ma­no „ai, kaip ten bus“, ta­čiau nu­tin­ka, kad po ke­le­rių me­tų dėl to­kios po­zi­ci­jos ga­li­ma su­sirg­ti, o kar­tais leng­va­bū­diš­kai įver­ti­nus pro­ble­mą gre­sia net mir­ti­nu ne­lai­min­gu at­si­ti­ki­mu, – aiš­ki­no pri­dur­da­mas, kad žmo­nės daž­niau­siai tei­kia skun­dus iš­ei­da­mi iš dar­bo. Tai pa­sa­ky­ti­na tiek apie pre­ten­zi­jas dėl at­ly­gi­ni­mo, tiek apie dar­bą esant kenks­min­goms są­ly­goms. Tai liu­di­ja, jog žmo­nės bi­jo darb­da­vio sank­ci­jų. – Ra­gin­čiau pla­čiau pa­žvelg­ti į dar­bą esant kenks­min­goms są­ly­goms: ko­kia bus iš to nau­da il­ges­nė­je per­spek­ty­vo­je? Juk jei­gu „pa­tir­siu rim­tą svei­ka­tos su­tri­ki­mą, ne­ga­lė­siu iš­lai­ky­ti šei­mos“ ir t. t.“ 

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos dar­buo­to­jai tu­ri pa­siū­ly­mų ir darb­da­viams: jų pra­šy­mu ga­li at­vyk­ti į fir­mą ir vie­to­je su­teik­ti kon­sul­ta­ci­jų dar­bo sau­gos klau­si­mais. 

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos in­ter­ne­to pus­la­py­je ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­jos ne tik apie fi­zi­nius dar­bus, bet ir apie kom­piu­te­ri­nius įren­gi­mus dar­bo vie­to­je ar dar­bo hi­gie­ną dir­bant su kom­piu­te­riu. Ži­no­ma, šiuo­lai­ki­niai, plokš­čia­ek­ra­niai kom­piu­te­riai, skir­tin­gai nuo se­no ti­po kom­piu­te­rių, spin­du­liuo­ja kur kas ma­žiau, to­dėl nė­ra rei­ka­la­vi­mų lai­ky­tis nu­sta­ty­to at­stu­mo tarp kom­piu­te­rių var­to­to­jų, ta­čiau to­kie klau­si­mai, pa­vyz­džiui, kaip tin­ka­mai pa­rink­ta kė­dė, tin­ka­mai pa­sta­ty­tas kom­piu­te­ris ir ap­švie­ti­mas la­bai svar­būs, nes dir­bant šį „ne­kenks­min­gą“ dar­bą ga­li­ma su­sirg­ti pro­fe­sio­na­lio­mis rie­šo ar stu­bu­ro li­go­mis. 

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos in­ter­ne­to pus­la­pis - www.vdi.lt, te­le­fo­nas pa­si­tei­rau­ti - (8 5) 213 9772, pra­neš­ti apie pro­ble­mas dėl ne­le­ga­laus dar­bo – (8 5) 213 9750. 

Ali­na Sta­ce­vič
Vilniaus krašto savaitraštis