Naujos kryptys ir papildomi dažniai

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas įsitikinęs, kad rekordinius šių metų gegužės rezultatus daugiausia lėmė išaugęs krypčių ir skrydžių skaičius, taip pat stiprėjanti ekonomika bei augančios aviakompanijų pasiūlos lemiama patraukli bilietų kainodara.

„Šiemet iš šalies oro uostų pradėta skraidinti septyniomis naujomis kryptimis: iš Vilniaus – į Grenoblį, Geteborgą, Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, Miuncheną, Sankt Peterburgą, iš Kauno – į Neapolį, o iš Palangos – į Glazgą. Taip pat pridėti papildomi skrydžių dažniai penkiomis kryptimis: iš Vilniaus į Varšuvą atsirado du papildomi skrydžiai per dieną, į Frankfurtą, Tel Avivą ir Helsinkį – po vieną papildomą skrydį per dieną, o į Stambulą – papildomi du skrydžiai per savaitę“, - teigia G. Almantas.

Pasak G. Almanto, naujų krypčių bei dažnių augimą šiais metais lėmė intensyvus bei nuoseklus darbas su oro bendrovėmis bei sėkmingai įgyvendinama maršrutų plėtros strategija.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius taip pat pripažįsta, kad keleivių skaičius auga sparčiau nei tikėtasi. „Dedame visas pastangas siekdami ne tik atnaujinti šalies oro uostus, bet ir patenkinti augančius keleivių srautus - tikime, kad keleiviai tikrai įvertins sparčiai didėjančias galimybes keliauti oru“, - teigia G. Almantas.

Globali tendencija

Pasak G. Almanto, skrydžių ir keleivių skaičius šiemet, taip pat ir gegužę, augo visame pasaulyje, taigi tai – globali tendencija.

„Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, toks keliautojų srautas pavasarį – didžiausias per pastaruosius 12 metų. IATA ataskaita rodo, kad vertinant keliautojų srautus pagal regioną, labiausiai skrydžių keleivių skaičius išaugo Europos šalyse – apie 14 proc. Įtaką keliautojams padarė spartus pasaulinės ekonomikos augimas, taip pat sumažėjusios skrydžių bilietų kainos. Skaičiuojama, kad šįmet jos – vidutiniškai 10 proc. žemesnės nei pernai tuo pačiu metu. Tai lemia žemos degalų kainos ir arši konkurencija tarp oro bendrovių“, – sako G. Almantas.

Jis prideda, kad oro bendrovės atsinaujina orlaivių parką, ir keleivius skraidina daugiau vietų turinčiais orlaiviais. „airBaltic“, vietoj 76 vietų lėktuvo, dalį skrydžių iš Lietuvos oro uostų vykdo 145 vietas turinčiais orlaiviais, „Aeroflot“ 87 vietas turinčius lėktuvus pakeitė turinčiais 183 vietas. Didesniais orlaiviais keleivius netrukus skraidins ir kitos bendrovės.

Augo ne tik Vilniaus oro uostas

G. Almantas priduria, kad šių metų gegužės rezultatai rodo visų trijų šalies oro uostų augimą.

„Augo ne tik pagrindiniai šalies oro vartai – Vilniaus oro uostas, bet ir Kauno bei Palangos. Iš pusės milijono keleivių, beveik 400 tūkst. jų naudojosi Vilniaus oro uosto paslaugomis, o tai – 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kauno oro uostas aptarnavo beveik 84 tūkst. keleivių, Palangos – daugiau nei 26 tūkst., o tai abiejuose oro uostuose – beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai“, - skaičiuoja Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.

G. Almantas pažymi, kad pirmieji penki šių metų mėnesiai Lietuvos oro uostams – rekordiniai ir aptarnautų krovinių skaičiumi. Nuo 2017 m. sausio iki gegužės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, aptarnautų krovinių skaičius padidėjo 19 proc. iki 5227 tonų krovinių. Per gegužės mėnesį aptarnauta 1190 tonų krovinių – t. y. 32 proc. daugiau negu 2016-ųjų gegužę.