Tuo metu nuo kovo pabaigos sostinės šilumos ūkį valdanti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) norėjo, kad bazinė šilumos kaina didėtų dar labiau - 12 proc. iki 5,23 cento už kilovatvalandę (be PVM).
Vis dėlto Kainų komisijos sprendimu bazinė šilumos kaina kils 8,2 proc. iki 4,63 cento (su 21 proc. PVM - 5,60 cento) - šiluma kainuos tiek pat, kiek ji kainavo iki pernai gruodžio (4,62 cento). Tačiau tai nėra galutinė kaina vartotojui - ji keisis, priklausomai nuo kuro kainų.
VŠT vadovas Mantas Burokas komisijos posėdyje aiškino, kad įmonei reikia bylinėtis Stokholmo arbitraže, o tai brangiai kainuoja, todėl komisijos sprendimas sukelia įtampą.
„Teisinės paslaugos kainuoja reikšmingus pinigus. Komisija su šiuo sprendimu mus įspaudžia į kampą, kai mes spręsime klausimą, kokiu būdu ir ar mes būsime pajėgūs kreiptis į arbitražą dėl nepagrįstų sąnaudų grąžinimo. Ta kaina nėra atspindinti mūsų situaciją ir labai sunkiai mums įmanoma. Finansinės įtampos tik kils, patvirtinus tokią kainą“, - posėdyje kalbėjo M. Burokas.
Anot jo, Kainų komisija, atlikusi „Vilniaus energijos“ sąnaudų auditą ir nustačiusi nepagrįstas sąnaudas, problemos neišsprendė: „Iki kovo 29 dienos geriausiu atveju to klausimo ketvirtadalis yra išspręsta. Kitos dalys yra perduotos spręsti savivaldybei ir įmonei. Šio klausimo sprendimui yra reikalingos sąnaudos – arbitražas“.
Miesto šilumos ūkį nuo balandžio 1-osios perėmus Vilniaus šilumos tinklams, teoriškai turi nebegalioti „Vilniaus energijai“ taikyta maždaug 20 proc. kainos nuolaida. Tačiau, kaip BNS anksčiau teigė komisijos atstovė Loreta Kimutytė, vilniečiai iki birželio mokės iki šiol galiojusią kainą, nebent savivaldybė artimiausiu metu priimtų kitokį sprendimą.
Autorius: Pranciškus Vaišvila
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
