„Visi turime suprasti, kad didžioji dalis pinigų skiriama Europos Sąjungos, ir čia galioja aiškus principas - „naudok arba prarasi" („Use it or loose it" - angl.) Jei šie pinigai nebus panaudoti Baltijos šalyse, jie nukeliaus į Vokietiją, Austriją arba Prancūziją. Visų šalių politikai turi aiškiai suvokti šią situaciją ir neturėti iliuzijų. Taip, yra skirtumų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet projektą įmanoma įgyvendinti tik tokiu atveju, jei jis bus vykdomas bendrai. Čia labai svarbus ir Lenkijos dalyvavimas", - interviu 15min.lt sakė M.Crameris.
Pasak jo, susitarti dėl projekto įgyvendinimo pavyks tuomet, kai tam pritars Lietuva: „Baltijos šalys turi dirbti kartu. Reikia galutinio sprendimo, kurio vis dar nėra. Aš žinau, kad trūksta politinio sprendimo, kurį turi priimti Lietuvos Susisiekimo ministerija".
Kaip rašė BNS, Baltijos šalys ilgai nesutarė, kaip turėtų būti skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už „Rail Baltica" darbus. Lietuva siekė, kad PVM liktų toje šalyje, kurioje atliekami darbai, o ne Latvijoje, kur įkurta bendra įmonė „RB Rail". Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai liepą pasirašė susitarimą dėl PVM skirstymo, tačiau dėl galutinės finansavimo schemos šalys nesutaria.
Baltijos šalys taip pat nesutaria, kaip turėtų būti skiriami „RB Rail" valdybos nariai. Lietuva nori, kad iš kiekvienos šalies bendrovėje būtų po vieną valdybos narį, o „RB Rail" valdybos pirmininkė Baiba Rubesa siūlo, jog valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu.
„Rail Baltica" projekto koordinatorė Catherine Trautmann dar birželį paragino Baltijos šalis susitarti dėl „RB rail" valdymo, dar anksčiau ji buvo pareiškusi, kad valstybės gali netekti paramos, jei nesusitars dėl projekto įgyvendinimo.
„Rail Baltica" darbams Lietuvoje EK pernai skyrė 106 mln. eurų, o šiemet - dar beveik 191 mln. eurų.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
