Įsivaizduokite – universalus ploviklis, puikiai tinkantis skalbimui, langų blizginimui, riebalų pašalinimui bei medinių paviršių valymui. Be to, tai ir labai efektyvus dantų skalavimo skystis. Nedomina, nes skamba labai netikroviškai? Bet panašus universalus ploviklis yra ir vienas iš populiariausių makroekonominių rodiklių – BVP, turintis parodyti, kokia yra visų šalyje per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų piniginė vertė.
Jis apima tiek daug informacijos, kad jo skaičiavimai gali būti netikslūs, o pokyčiai neretai apgaulingi. Teorijoje šis rodiklis yra labai svarbus ir gerai apibūdina šalies ekonominę būklę. Praktikoje jo vertė labai abejotina. Taip yra todėl, kad BVP nėra kietais duomenimis pagrįstas faktas – tai tik statistinis įvertis, besiremiantis apklausomis, interpretacijomis ir prielaidomis.
Pavyzdžiui, sukuriamam BVP įtakos turi ir tokia ekonominė veikla, kaip „tariama nuoma“ – gyvenimas nuosavame būste. Net iki trečdalio BVP gali sudaryti nelegalus darbas, šešėlinės pajamos, neapskaityti bei nuslėpti sandoriai ir nelegali veikla – prostitucija, prekyba narkotikais ir panašiai. Turbūt nekyla abejonių, kad šią ekonomikos dalį ir jos pokyčius tiksliai pamatuoti yra neįmanoma.
Be to, ir likusi BVP dalis yra nustatoma ne vien fiksuojant faktinius sandorius, bet ir remiantis apklausomis, todėl klaidos ir neatitikimai būna gana dideli. BVP skaičiuojamas trimis metodais – išlaidų, pajamų ir gamybos – ir visais jais suskaičiuota vertė turi sutapti. Atsiradus neatitikimams, kai kurie BVP komponentai koreguojami – skaičiuojant išlaidų metodu, dažniausiai pakoreguojamas BVP komponentas „įmonių atsargos“. Šių metų pradžioje neigiama atsargų pokyčio įtaka Lietuvos BVP augimui siekė net 2,8 procentinio punkto. Galbūt įmonės nerimavo – atsiminkime paniką finansų rinkose dėl Kinijos perspektyvų – ir mažino atsargų lygį, tačiau tikėtina, kad tokia didelė neigiama įtaka atsirado ir dėl „nesueinančių galų“.
Todėl vertinant šalies ekonominę būklę būtina analizuoti ir kitus rodiklius. O jų tendencijos šiuo metu rodo kitokią situaciją nei BVP. Metinis mažmeninės prekybos augimas antrąjį ketvirtį siekė 6,6 proc., apdirbamoji gamyba (be naftos produktų) augo 4,5 proc., užimtumo augimas išlieka vienas sparčiausių ES, o registruoto nedarbo lygis nukrito iki 7,4 procento ir buvo daugiau nei procentiniu punktu mažesnis nei prieš metus. Vidutinio darbo užmokesčio augimas siekė maždaug 7 proc., gyventojų paskolų portfelis išaugo taip pat 7 proc., o įmonių net 8,9 procentais.
Dėl kritusių kainų prekių eksporto vertė mažėjo, bet apimčių augimas buvo teigiamas. Svarbiau, kad įsibėgėjo paslaugų eksporto augimas – per pirmuosius penkis mėnesius jo vertė išaugo net 12,8 procento. Įmonių lūkesčiai taip pat nesukuria nerimo pagrindui – daugelis įmonių tikisi spartesnio eksporto augimo, ypač į Europos Sąjungos šalis.
Galiausiai, prisiminkime šių metų valstybės biudžeto tvirtinimą praėjusių metų rudenį. BVP augimo prognozės ir biudžeto pajamų projekcijos buvo vadinamos optimistinėmis, nupieštomis žiūrint pro „rožinius akinius“. Dabar jau matome, kad BVP auga lėčiau nei prognozuota, bet nacionalinio biudžeto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį planą viršijo net 5,4 proc. ir buvo 7,8 proc. didesnės nei prieš metus. Ar tai panašu į šlubuojančią ekonomiką?
Tiesa, vienas svarbus rodiklis šiemet neblizga – investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo ir, panašu, kad kol kas neatsigavo. Tačiau tam daugiausiai įtakos turėjo ne privatus, o viešasis sektorius. Tikėtina, kad spartesnis investicijų augimas ne atšaukiamas, o tiesiog atidedamas vėlesniam laikotarpiui, kuomet atslūgs geopolitinių neapibrėžtumų lavina bei paspartės ES lėšų skirstymas.
Taigi, BVP ir jo prognozės talpina labai daug informacijos bei yra naudojamas įvairiems tikslams – ne tik norint pasilyginti su kaimyninėmis šalimis ar tvirtinant valstybės biudžetą, bet ir diskutuojant apie atlyginimų šalyje adekvatumą. Neneigiant šio universalaus rodiklio naudos, nereikėtų persistengti ir pradėti jį naudoti smegenų plovimui.
swedbank.lt
