„Šių metų pradžioje dėl stiprios būsto paklausos aktyvumas Vilniaus butų rinkoje atsitiesė nuo praėjusių metų pradžios žemumų ‒ kainos kilo 6,7 proc. ir beveik priartėjo prie atlyginimų augimo lygio. Prognozuojama, kad būsto paklausa nesustos augti, tačiau kainų augimas artimiausiu metu turėtų išlikti tvarus dėl pakankamos pasiūlos“, ‒ sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Vilnius išsiskyrė kainų augimu, įperkamumas nesumažėjo
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.
Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės, kaip ir tikėtasi, šiemet atlyginimų augimas Vilniuje žymiai paspartėjo. Taigi nepaisant spartesnio kainų augimo, butą vilniečiams įpirkti tapo dar šiek tiek lengviau nei prieš metus ‒ būsto įperkamumo indeksas išaugo 0,5 punkto iki 132,3.
Visgi kainų augimas neleido įperkamumui didėti taip sparčiai, kaip kitose Baltijos šalių sostinėse. Rygoje būsto įperkamumas augo 15 punktų, o Taline 10 punktų. Rygoje įperkamumą skatino mažėjusios butų kainos, o Taline – vis dar sparčiausias iš Baltijos šalių atlyginimų augimas ir beveik stabilios butų kainos.
Baltijos šalių sostinėse butą lengviausiai įpirko Rygos gyventojai, kadangi jų pajamos, kurių pakaktų su paskola įsigyti 55 kvadratinių metrų butą, pakankamas viršijo 66,5 procento. Tuo tarpu Talino gyventojų pajamos buvo 53,7 proc., o Vilniaus – 32,3 proc. didesnės nei pakankamos butui įsigyti.
Įperkamo buto plotas Vilniuje per metus beveik nepakito ir siekė 73 kvadratinius metrus. Rygoje jis augo 8 kvadratiniais metrais iki 92 kvadratinių metrų, o Taline 6 kvadratiniais metrais iki 85 kvadratinių metrų.
Įperkamumas aukštas – daugiausiai dėl žemų palūkanų
Nuo 2007-ųjų, kuomet dėl sparčiai augusių butų kainų įperkamumas Vilniuje buvo nukritęs į žemiausią tašką, namų ūkių galimybės įpirkti būstą žymiai išaugo. Jei tuo metu atlyginimai buvo net 50 proc. mažesni nei pakankami įpirkti būstą, tai šiemet namų ūkių atlyginimai jau buvo 32,3 proc. didesni nei pakankami. Tiesa, didžiąja dalimi tą lėmė iki istorinių žemumų nukritusios būsto paskolų palūkanos.
Pasak V. Šečkutės, jei būsto paskolų palūkanos pakiltų iki 4,3 proc. – kiek daugiau nei istorinis vidurkis – butai Vilniuje taptų nebeįperkami, kadangi vidutinio būsto paskolos įmoka išaugtų nuo dabartinių 224 eurų (22,7 proc. namų ūkio pajamų) iki 296 eurų (30 proc. namų ūkio pajamų). Nors tokiu atveju namų ūkiai pajustų padidėjusią finansinę naštą, tačiau didesnė grėsmė kiltų tokiems namų ūkiams, kurie jau dabar didesnę pajamų dalį skiria būsto paskolos grąžinimui.
Pavyzdžiui, jei šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo, įsigyja brangesnį būstą ir nusprendžia skirti 30 proc. savo pajamų būsto paskolos grąžinimui, tuomet palūkanoms išaugus iki 4,3 proc. paskolai tektų skirti jau beveik 392 eurus arba 40 procentų savo pajamų.
„Žemos būsto paskolų palūkanos taip pat iš dalies prisideda ir prie augančios paklausos, ir prie didėjančių būsto kainų. Naujai išduotų paskolų suma šių metų pradžioje, palyginus su 2015 metų pradžia, išaugo net trečdaliu. Visgi artimiausiu metu tvariai būsto rinkos plėtrai grėsmių mažai, kadangi palūkanų šuoliai yra labai mažai tikėtini. Be to, tvarų būsto paskolų augimą užtikrina atsakingojo skolinimo nuostatai“, ‒ teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
swedbank.lt
