Tokį sprendimą Teismas priėmė nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, nes įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą apie L. Rupeikienės reikalautą ir paimtą 200 Lt (57,92 Eur ekvivalentas) kyšį, nepakanka. Apkaltinamasis nuosprendis, anot Teismo, gali būti priimtas tik tada, kai asmens kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltę grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Byloje nustatyta, kad prieš metus, 2014 m. birželį į Klaipėdoje esančias bendrovės patalpas atvyko studentė, laikiusi egzaminą pas šią audito dėstytoją, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad tuo metu L. Rupeikienė reikalavo ir paėmė iš studentės kyšį už tai, kad teigiamai įvertintų anksčiau neišlaikytą egzaminą. Byloje nustatyta, kad šio įvykio metu tiesiogiai dalyvavo du asmenys – dėstytoja ir studentė. Kitų liudytojų parodymai apie tai yra netiesioginiai, nes visi jie informaciją apie neva kyšio reikalavimą ir paėmimą sužinojo iš studentės. Dėstytoja pateikė visiškai kitokią įvykio versiją: kad ji užuominų apie kyšį nedavė, studentė ne taip ją suprato, o padėto voko su pinigais nematė ir jo nelietė. Kadangi byloje yra abejonių, kurių neįmanoma pašalinti, tai teismas privalo visas abejones aiškinti kaltinamosios naudai.
Pati studentė teismo proceso metu aiškino, kad dėstytoja tiesiogiai kyšio iš jos nereikalavo, tačiau ji apie kyšį supratusi iš užuominų. Lieka nepaneigti nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad studentė neteisingai suprato dėstytojos žodžius, nes pokalbio metu ji moralizavo studentę, kas sukėlė merginos susijaudinimą. Ir pati mergina, ir du liudytojai patvirtino, kad studentė, išėjusi iš dėstytojos, buvo labai susijaudinusi, o tai galėjo nulemti neteisingą pokalbio turinio suvokimą. O prielaidomis išvadų, kad dėstytoja reikalavo kyšio, grįsti negalima.
Teismas taip pat nustatė, kad neva kyšio įteikimo metu padarytas pokalbio įrašas yra teisėtas, tačiau jame nepakanka duomenų, kurie pagrįstų L. Rupeikienės kaltę. Studentė aiškino, kad atėjusi duoti pinigus nepasakė, kaip buvo susitarta su liudytojomis, „čia Jums 200 Lt už audito egzamino išlaikymą", tik padėjo voką matomoje vietoje ant stalo. Vėliau nustatyta, kad voko buvimo vieta buvo pakeista, tačiau tai padarė ne L. Rupeikienė, o į kabinetą įėjusi liudytoja.
Nuosprendį skundusi L. Rupeikienė prašėsi išteisinama. Moteris teismo procesų metu neigė reikalavusi ar paėmusi kyšį.
Primename, kad L. Rupeikienė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista 100 MGL (3 800 EUR) dydžio bauda.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis (bylos Nr. 1A-422-197/2015) dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.