Teismas primena, kad BNS vyriausioji redaktorė teismo prašė panaikinti nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino Generalinės prokuratūros prokuroro jos atžvilgiu pritaikytas procesines prievartos priemones - klausytis pareiškėjos telefoninių pokalbių.
Teismas tenkino pareiškėjos prašymą iš dalies panaikindamas minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais klausymosi, jų darymo, kontrolės, fiksavimo ir kaupimo teisėtumo patvirtinimo.
Ta pačia nutartimi priėmė naują sprendimą nepatvirtinti Generalinės prokuratūros prokuroro pritaikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumo vyriausiosios redaktorės atžvilgiu.
"Nutartyje išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Generalinės prokuratūros prokuroro pritaikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumas, tarp jų ir pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais klausymosi, jų įrašų darymo, kontrolės, fiksavimo ir kaupimo teisėtumas, jos priėmimo dieną, tai yra praėjus vos 2 dienoms, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo priimta skubotai, neišnaudojus visų kitų informacijos šaltinio atskleidimo priemonių", - teismo pranešime spaudai cituojamas Vilniaus apygardos teismo teisėjas Pavelas Frolovas.
Teismas išnagrinėjo ir kitų dviejų naujienų agentūros BNS redaktorių skundus, kurie taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo tenkintas prokuroro prašymas patvirtinti pritaikytų procesinių prievartos priemonių teisėtumą. Jų skundai buvo patenkinti remiantis iš esmės analogiškais motyvais kaip ir vyriausiosios redaktorės skundas.
Nutartyse pažymima, kad Baudžiamojo proceso įstatyme numatytas žurnalisto įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį, o slaptas asmens sekimas, atsižvelgiant į jam įstatymu suteiktą statusą visuomenėje, yra kraštutinės ir išimtinės priemonės, kurios turi būti taikomos taip, kaip viename iš nutarimų nurodo Konstitucinis Teismas ir tik tuo atveju, kai yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo galimybės.
Priimtos nutartys įsigalioja nuo jų priėmimo dienos ir yra neskundžiamos.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos apie galimas Rusijos informacines atakas prieš Lietuvos vadovus atskleidimo, buvo pasiklausoma 17 naujienų agentūros BNS darbuotojų. Tokią informaciją naujienų agentūra pirmadienį gavo iš prokuratūros, primena ELTA.
Naujienų agentūra BNS kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai naujienų agentūra BNS spalio 31 dieną, remdamasi pažyma, kurioje rašoma apie galimas Rusijos informacines atakas prieš Prezidentę ir kitus aukščiausius šalies pareigūnus, parengė informaciją.
Vilniaus apylinkės teismo teisėjui Gediminui Viederiui suteikus leidimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratą agentūros redaktorės namuose ir įpareigojo atskleisti įslaptintos informacijos paskelbimo šaltinį.
Vilniaus apygardos teismas (VAT) konstatavo, kad žemesnės instancijos teismo teisėjas, priimdamas tokius sprendimus, pažeidė įstatymus.
Kaltinimai valstybės paslapties atskleidimu ir piktnaudžiavimu padėtimi pareikšti Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei, patvirtino Generalinė prokuratūra.
