Artėjanti vasara – apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Teiravomės Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentės Julitos Navaitienės, kaip abiturientams, pasimetusiems specialybių gausoje, pasirinkti tinkamą specialybę?

Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis susitiko su Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto vadovu Martinu Romeriu ir aptarė tolimesnes pedagogų profesinių sąjungų ir ministerijos bendradarbiavimo galimybes.

Trečiadienį prie Vyriausybės į mitingą susirinko pedagogai, kurie reikalauja didinti švietimo finansavimą, paruošti ilgalaikę mokytojų atlyginimų kėlimo programą, garantuoti saugias sąlygas švietimo įstaigose.

Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mechatronikos specialistai sulaukė pripažinimo iš verslo atstovų: studentų sukurta mechatroninė klimato valdymo ir energijos sąnaudų kontrolės sistema įdiegta interneto prieglobos (angl. hosting) paslaugas siūlančioje verslo įmonėje. Nuotoliniu būdu temperatūrą, drėgmę, triukšmą ir elektros sąnaudų suvartojimą leidžianti valdyti sistema perspėja apie patalpos būsenos pasikeitimus ir taip padeda išvengti nuostolių, taip pat leidžia sutaupyti elektros energijos.

Atsižvelgdama į valstybės institucijų, visuomenės organizacijų, tėvų pastabas Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. į lopšelius ir darželius būtų priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito. Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio patvirtintame įsakyme dėl bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų ikimokyklinio ugdymo įstaigose daroma išimtis vaikams, nepaskiepytiems dėl kontraindikacijų vaikams.

Pedagogams atstovaujančioms profsąjungoms trūko kantrybė, - jei nebus įsiklausyta į jų reikalavimus dėl švietimo finansavimo didinimo ir mokinių klasėse skaičiaus mažinimo, jie grasina rudenį surengti neterminuotus streikus.

Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą kur studijuoti toliau dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. Šis veiksnys yra svarbesnis nei pati studijų programa ar ją siūlanti aukštoji mokykla, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos studijų būklės apžvalga.

Svarstoma galimybė, kad daugelis pirminio profesinio mokymo programų asmenims, jau įgijusiems vidurinį išsilavinimą, nuo 2 metų galėtų būti sutrumpintos iki metų ar pusantrų. Mažinant administracinę naštą verslui, licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą gavimo laikas nuo 90 dienų sutrumpėtų iki 30–40 dienų. Rengiami teisės aktų projektų keitimai, užtikrinsiantys lankstesnį programų parengimą ir gerokai trumpesnį ekspertinio vertinimo ir leidimo jas vykdyti terminą. Taip pat rengiama paprastesnė ir lankstesnė kompetencijų pripažinimo tvarka. Šios naujovės numatomos atsižvelgiant į darbdavių pageidavimus.

Nuo birželio 1 d. prasidėjęs 2014-ųjų metų bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas įsibėgėja. Iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos liko 38 dienos.

Birželio 16 dieną abiturientų laukia dar vienas išbandymas -  fizikos valstybinis brandos egzaminas.