Lietuvos vaikų vasaros poilsiui įvairiose šalies stovyklose, švietimo ir kitose įstaigose šiemet valstybė ir savivaldybės ketina išleisti 1 mln. eurų, penktadaliu daugiau nei pernai. Švietimo ir mokslo ministerija tam skiria 300 tūkst. eurų. Dar 700 tūkst. eurų vaikų vasaros stovykloms planuoja skirti savivaldybės.

Studijuoti toliau ar dirbti? Tobulinti kvalifikaciją universitete ar mokytis savarankiškai, iš patirties? Su šiais klausimais susiduria ne tik netrukus diplomus atsiimsianti nauja bakalaurų karta, bet ir įmonėse jau įsitvirtinę darbuotojai, turintys trumpesnės ar ilgesnės darbo patirties.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ketvirtadienį pradėjo tyrimą, ar per tikybos pamoką Telšių gimnazijoje dešimtokams pateikta informacija nediskriminuoja homoseksualių asmenų ir nekursto neapykantos jų atžvilgiu.

Vilniaus universitete (VU) pradės veikti Ugdymo mokslų institutas. Vienas pagrindinių šio instituto uždavinių – kelti Lietuvos pedagogų rengimą į naują kokybinį lygmenį, sukuriant unikalias galimybes VU rengti mokytojus, tobulinti jų kvalifikaciją ir vykdyti pedagogikos mokslinius tyrimus. Apie tai rašoma VU išplatintame pranešime spaudai.

Parlamente svarstoma idėja pradinėse ir pagrindinėse mokyklose įvesti privalomą etnologijos mokymą. Etninės kultūros specialistai skambina pavojaus varpais, kad šis dalykas baigiamas išstumti iš aukštųjų mokyklų.

„Iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, tai bus integruota į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, bus apmokyta apie 1000 pedagogų. Jau dabar medijų raštingumo mokoma 200 mokyklų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Studentas, kuris mokosi tik dėl diplomo – dažnas vaizdas mūsų aukštosiose mokyklose. Tačiau tai nereiškia, kad viskas yra prarasta. Studentą sudominti ir motyvuoti galima. Tačiau kokia yra ta sėkminga studentų motyvavimo ir profesionalių specialistų užauginimo formulė?

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai. Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių. Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros asistentė Ieva Kerulienė.