Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. Čia nėra jokios prievartos, griežtų taisyklių, daugybės namų darbų ir nuo ryto iki vakaro trunkančių pamokų. Nepaisant to, šios šalies mokiniai, kurie ugdomi principu „mažiau yra daugiau“, rodo vienus geriausių mokymosi rezultatų pasaulyje.

Sostinės savivaldybė Tolminkiemio gatvėje, pačiame Pilaitės centre, numačiusi pastatyti naują mokyklą, kurioje galės mokytis daugiau kaip 700 mokinių. Augančiam ir jaunam rajonui būtina užtikrinti švietimo įstaigų plėtrą, todėl sostinės savivaldybė Pilaitėje statys du naujus darželius ir naują mokyklą.

Pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė sako, kad sprendžiant mokyklose klestinčią patyčių problemą, pastangas reikia nukreipti ne tik į vaikus, bet ir į pedagogus. Moters teigimu, tyrimai rodo, jog patyčias Lietuvoje patiria kas antras mokinys, o tarp besityčiojančių – net kas trečias mokytojas. Anot I. Liubertienės, stabdyti klestinčias patyčias gali emocinio intelekto ugdymas.

Prasidėjo nauji mokslo metai Šalčininkų lenkų trečiojo amžiaus universitete, šiandien senjorus suvienijo gilių tradicijų ir savitos istorijos Pabarės seniūnija.

Eilinį kartą Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija tampa konkurso „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas” laureate tarp rajonų mokyklų. Šiemet įstaiga pasidalino 3-4 vieta su Pagirių gimnazija. Pirmą ir antrą vietas atitinkamai užėmė Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija (Vilniaus miesto mokyklų kategorijoje) ir Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija (tarp rajono miestų).

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį aptarė planus ankstinti privalomą vaikų ugdymą: siūloma, kad į pirmąją klasę šešiamečiai eitų 2020 metais, o priešmokyklinis ugdymas penkiamečiams būtų privalomas jau nuo 2019-ųjų. Šiuo metu priešmokyklinis ugdymas privalomas šešerių metų amžiaus vaikams.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) Švietimo ir mokslo ministerijai pranešė apie apsisprendimą įgyvendinti savarankiškos aukštosios mokyklos koncepciją. MRU vadovybė teigia šiuo metu nematanti jokių protingais ir lygiaverčiais principais pagrįstų jungimosi su Vilniaus universitetu (VU) galimybių, o tolesnę savo veiklą sieja su MRU kaip specializuotos teisės ir viešosios tarnybos aukštosios mokyklos koncepcija ir jos įgyvendinimu.

Nors Lietuva pagal švietimui skiriamą BVP dalį yra ES vidutiniokė, šalies mokytojai uždirba mažiausiai Baltijos šalyse. Beveik pusė visų švietimo lėšų keliauja plačiam mokyklų tinklui išlaikyti: mokyklų pastatams prižiūrėti, šildyti ir panašioms ūkio reikmėms.