Pirmasis dėmuo tokio tipo plane – anglų kalba. Jos nemokėdamas į užsienį vykti planuoja retas jaunuolis, todėl ima kruopščiai ruoštis ne tik anglų kalbos brandos, bet ir tarptautiniams egzaminams, tokiems kaip IELTS ar TOEFL.
Gresia protų nutekėjimas
Anglų kalbos centro „Intellectus“ inicijuoto tyrimo duomenimis, 18–25 m. jaunuoliai anglų kalbos papildomai dažniausiai mokosi su tikslu dirbti arba studijuoti užsienyje. Iš visų įvairaus amžiaus apklaustųjų, bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, net 34–36 proc. moksleiviško arba studentiško amžiaus besimokančiųjų anglų kalbos nori išvažiuoti ir dirbti ar mokytis svetur (1 ir 2 lentelės).
Didžioji dalis norinčių emigruoti moksleivių, priešingai daugumos įsitikinimams, yra kilę iš didžiųjų Lietuvos miestų, o ne mažesnių gyvenviečių, kur ir darbo rinka, ir pajamos mažesnės, o emigracija šiuo metu didžiausia (3 lentelė).
Taip pat, daugiausia emigruoti žada vidurinį ir aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji, tai – dar vienas rodiklis, kad emigracija daugiausia domina moksleivius ir studentus. Išvada peršasi liūdna: Lietuvai gresia siaubinga protų nutekėjimo problema.
Emigruoti nori kas trečias
„Mes netyrėme kiek moksleivių mokytųsi anglų kalbos emigracijai, nes apklausėme ne jaunesnius, kaip 18 m. amžiaus žmones, tačiau išvadas daryti jau galime, o patį faktą akivaizdžiai rodo kitos studijos“, – paaiškina „Intellectus“ vadovas Andrius Ingelevič.
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atliktas tyrimas parodė, kad emigruoti iš Lietuvos nori net 43,2 proc. aštuntokų. Ne ką mažiau baisius duomenis atskleidžia ketvirtokų apklausa: net 19 proc. jų, būdami vos 9–11 m., jau galvoja apie emigraciją. Lietuvos patriotais save laiko tik 66 proc. apklaustų aštuntokų, o Lietuvos Prezidentu ir Vyriausybe visiškai pasitiki arba pasitiki vos daugiau nei pusė apklaustų abiturientų.
Š. m. gegužės pradžioje buvo pristatytas ir Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 m. emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas. Tai – akivaizdi demografinė krizė.
Lietuva – „ne lygis“
A. Ingelevič pasakoja, kad kursų metu pašnekinęs mokyklinio amžiaus jaunuolius nustemba išgirdęs, jog išvykti norima dėl tokių priežasčių, kaip „čia niekas nevyksta“, „nėra perspektyvų“, „Lietuva – kaimas“, „čia gyventi ne lygis“.
„Įdomiausia, kad taip kalbantys ir mąstantys moksleiviai dar nėra susidūrę su realia darbo rinka, nėra išbandę jokių galimybių Lietuvoje, tačiau jas iškart nuvertina, – sako anglų kalbos mokyklos vadovas. – Panašu, kad toks neigiamas Lietuvos vaizdas ir užsienio šalių idealizavimas yra formuojamas pirmiausia medijų, skelbiančių, kad čia, Lietuvoje, viskas – tik blogai.“
Anot A. Ingelevič, moksleiviai yra itin imlūs ir jautrūs tam, ką mato per televiziją ar skaito internete. Neigiama informacija skatina ieškoti „geresnės“ vietos gyvenimui kurti. Žinoma, „Intellectus“ vadovas sako, kad yra ir kitų priežasčių: tėvų ir aplinkinių įtaka bei patirtys, šeimos ekonominė padėtis, susiklosčiusios istorinės aplinkybės bei asmeninės priežastys.
Jaučiasi laimėjęs likęs Lietuvoje
A. Ingelevič liūdina jaunimo mąstymas ir emigracijos mąstai. Jo paties patirtis rodo, kad atkaklus darbas Lietuvoje užtikrina ir didesnes pajamas, ir geresnę gyvenimo kokybę. Tačiau jaunuoliai nekantrauja viską gauti čia ir dabar.
„Puikiai moku anglų kalbą ir galėjau emigruoti, nes turėjau pasiūlymų, bet likęs Lietuvoje jaučiuosi laimėjęs. Baigęs anglų kalbos studijas Vilniaus universitete siekiau užsibrėžtų tikslų, orientavausi ne vien į pinigus, o į savo atliekamo darbo kokybę, klientų pasitenkinimą mano paslaugomis – tai tikrai atsipirko ir neliko neįvertinta. Dabar uždirbu žymiai daugiau nei mano bendrakursiai, kurie po studijų išvyko į užsienį. Jų alga kaip buvo, taip liko stabili, per dešimt metų praktiškai nedidėjo. Ar jie tuo patenkinti? Derėtų paklausti pačių“, – sako Andrius.
Jo teigimu, nereikia tikėtis iškart baigus aukštąją, bet neturint patirties, uždirbti tūkstančių: svarbu būti pasiruošusiam uždirbti mažiau karjeros pradžioje, tačiau tą karjerą atidžiai planuoti ir kaupti žinių bagažą. Jei nesiseka, trūksta žinių arba nėra tam tikrų galimybių Lietuvoje, visada sveikintinas noras siekti savo svajonių užsienyje, tačiau važiuoti vien dėl pinigų ir „įsivaizduojamo geresnio gyvenimo“ – nėra normalu.
„Darydamas tai, kas patinka ir turėdamas užtektinai žinių, savo tikslą pasieksi bet kurioje šalyje. Svarbu iš anksto turėti planą, tačiau suplanuoti, ar tikrai pasiseks – neįmanoma. Reikia bandyti. Ir pirmiausia bandyti – tėvynėje“, – pataria A. Ingelevič.
