Birželio 1 d. startuoja bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Stojančiųjų lauks 11 valstybinių ir 5 nevalstybiniai universitetai, 12 valstybinių ir 6 nevalstybinės kolegijos. Į valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti tiek pat pirmakursių, kaip ir pernai – 12,7 tūkst. Ką svarbu žinoti stojantiesiems?

Nuo 2024 mokslo metų stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose atsiranda papildoma konkursinė eilė jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos. Pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie šią naujovę.

Pasirinkimas, kur ir ką studijuoti – svarbus sprendimas, tačiau ne mažiau atsakomybės reikalauja ir pats stojimo procesas. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės dr. Justės Rožėnės, kartais stojantieji padaro tokių klaidų, dėl kurių tenka net atsisveikinti su išsvajotomis studijomis.

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė.

Lietuvoje siekiant stiprinti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų su vyresnio amžiaus gyventojais dirbančių švietimo organizacijų vaidmenį bei plėsti senjorų mokymosi galimybes valstybė pirmą kartą finansuos jiems skirtas neformaliojo švietimo programas.

Suaugusieji kviečiami mokytis, tobulinti kompetencijas naujoje vieno langelio principu veikiančioje skaitmeninėje švietimo platformoje KURSUOK.lt. Tai pirma tokia suaugusiųjų švietimo platforma Lietuvoje, kurioje galima rinktis norimus mokymus ir gauti valstybės finansavimą.

Šiemet ir kitais metais į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 41,2 tūkst. mokinių, t. y. kasmet po 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai nustatė Vyriausybė, pirmą kartą patvirtinusi ne vienerių, o dvejų metų preliminarų priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planą.

2023 m. valstybė finansavo daugiau kaip tūkstančio į Lietuvą dėl karo Ukrainoje pasitraukusių ukrainiečių studijas. Bakalauro ir vientisąsias studijas Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose pasirinkusiems ukrainiečiams šiemet iš viso skirta 4,6 mln. eurų valstybės paramos, informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras siūlo papildomas informatikos mokomojo dalyko modulio studijas pedagogams Kauno technologijos universitete (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

Nuo 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, t. y. reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu.