„Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl daugėja valstybės finansuojamų studijų vietų ugdymo mokslų, informatikos, slaugos ir akušerijos, pareigūnus rengiančiose studijų programose. Bus užtikrintas pakankamas valstybės finansuojamų vietų skaičius, kad į šias prioritetines studijų kryptis galėtų įstoti kuo daugiau jaunuolių, tenkinančių stojimo reikalavimus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Valstybės finansuojamų vietų daugėja ir medicinos, burnos priežiūros, farmacijos, reabilitacijos studijų krypčių programose.
Atsižvelgus į valstybės poreikius bei absolventų įsidarbinimo rodiklius, kiek mažėja (3–4 proc.) valstybės finansuojamų vietų žemės ūkio mokslų, sporto, humanitarinių, gyvybės mokslų, visuomenės sveikatos, kosmetologijos, menų studijų programose, kolegijose – ir socialinių mokslų studijų programose.
Pasirinkusiesiems rezidentūros studijas numatyta beveik 400 valstybės finansuojamų studijų vietų. Panašus skaičius įstojusiųjų į rezidentūros studijas buvo ir pernai.
Magistrantūros studijų valstybės finansuojamoms vietoms numatyta skirti apie 7 mln. eurų – kiek daugiau nei pernai (6,8 mln. eurų). Tai leis valstybės finansuojamose vietose studijuoti virš 3,9 tūkst. studentų.
Panašus valstybės finansavimas kaip ir pernai numatytas ir doktorantūros studijoms (šiemet – 6,3 mln. eurų, 2023 m. – 6,2 mln. eurų). Planuojama, kad valstybės finansavimą gaus beveik 540 doktorantūros studentų (2023 m. – 508 studentai).
Į profesinio mokymo įstaigas šiemet numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, paslaugų, gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijos sritims.
Formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos
Nuo 2024 m. pirmą kartą formuojama papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją konkursinę eilę.
Antrajai konkursinei eilei sudaryti numatoma skirti beveik 1,5 mln. eurų valstybės finansavimo, t. y. apie 10 proc. viso valstybės finansavimo studijų vietoms. Tai leis pagal antrąją konkursinę eilę priimti beveik 1,3 tūkst. studentų iš socialiai jautrios aplinkos.
Pedagogikos studijos išlieka prioritetinėmis
Jau trečius metus didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkusiems studentams numatoma skirti tikslines stipendijas.
Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 357,5 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos.
Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 605 eurų (11 BSI). Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Pagal ŠMSM inf.
