Darbo kodekse numatyta, kad privaloma gerbti darbuotojo pasirinkimą tobulėti profesiškai, taigi darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas galėtų didinti savo kvalifikaciją ir profesionalumą, taip pat – gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų.

Pasibaigus pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas prašymų teikimo etapui, šalies universitetai ir kolegijos sulaukė iš viso 24,5 tūkst. stojančiųjų paraiškų. Šiemet daugėja stojančiųjų su aukštesniais mokymosi pasiekimais, populiarėja inžinerijos, sveikatos mokslų studijos.

Norintieji studijuoti aukštosiose mokyklose dar visą savaitę gali teikti stojimo prašymus – pirmasis prašymų teikimo etapas vyksta iki liepos 24 d. Stojantieji kviečiami rinktis specialybes, kurių atstovų šiuo metu reikia labiausiai. Pasirinkus didžiausio poreikio pedagogikos studijų programas (specializacijas) galima gauti kelis šimtus eurų siekiančią stipendiją.

Ateinančiais mokslo metais daugiau kaip 1000 pedagogų galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų, daugiausiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros, logopedijos.

Pedagogikos studijos ir šiemet išlieka prioritetinėmis – vykstant priėmimui į aukštąsias mokyklas stojantieji kviečiami rinktis didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas. Į valstybės finansuojamas vietas siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų, norinčių ir galinčių studijuoti. Studentai gali gauti ir valstybės paramą, kuri siekia net kelis šimtus eurų per mėnesį.

Birželio pradžioje prasidėjus priėmimui į profesines mokyklas, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro (VESK) Pietų Lietuvos filialo profesijos mokytoja Dalia Pugačiauskienė sako, kad perėjimas prie įtraukiojo ugdymo išpopuliarino ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesiją: „VESK Pietų Lietuvos filiale ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjus ruošiame jau keletą metų. Esame išskirtiniai, nes įsigiliname į kiekvieno mokinio situaciją ir pasiūlome jam priimtiniausią kelią šiai profesijai įgyti.“

Jau nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. visi norintys studijuoti gali teikti paraiškas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Tačiau nuo šių metų būsimus studentus stojimo sistemoje pasitinka svarbūs pokyčiai. „2021 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turi atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) studentų priėmimo organizavimo vadovė Anželika Slimanavičienė. Kaip naujoji tvarka gali paveikti priėmimą į aukštąsias mokyklas ir ką būtina žinoti teikiant paraišką?

Nuo birželio 1 d. Kauno technologijos universitete (KTU) kaip ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, prasidėjo bendrasis priėmimas į pirmosios pakopos (bakalauro) studijas. Šiais metais stojančiųjų į bakalaurą laukia naujovė – startuoja antroji konkursinė eilė, kuri padidins aukštojo mokslo prieinamumą stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas iš socialiai jautrios aplinkos.

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą rinktis miškininko profesiją, skyrė Aplinkos ministerija.

Aukštus rezultatus pasiekę sportininkai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose Lietuvos aukštosiose mokyklose, nuo šių mokslo metų bus atleidžiami nuo paskolų studijoms grąžinimo. Tai įteisinta praėjusių metų pabaigoje priimtame Mokslo ir studijų įstatyme. Tikimasi, kad ši priemonė bus svarbus žingsnis skatinant sportininkus dar nebaigus sportinės karjeros siekti išsilavinimo ir užsitikrinti dvikryptę karjerą.