Liepos 5 dieną Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė matematikos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų rusų ir anglų, istorijos, geografijos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Didžiausio dėmesio sulaukė žinia, kad matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik du trečdaliai laikiusių (67,61 procentai). Prasti matematikos valstybinio egzamino rezultatai nemažai daliai abiturientų gali užkirsti kelią aukštosiose mokyklose pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.

​Kasmet antrą vasaros pusę, kai aprimsta egzaminų karštinė, į Vilniaus teritorinę ligonių kasą (TLK) kreipiasi daug Lietuvos jaunuolių, vykstančių studijuoti į užsienį. Būsimieji studentai ir tęsiantieji mokslus svetur teiraujasi, ar reikia ligonių kasai pateikti kokius nors dokumentus, kad nenutrūktų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Šiemet tuo ypač domisi studijuosiantieji Jungtinėje Karalystėje (JK).

Visuomenės sveikatos studentams – gretutiniai informatikos įgūdžiai, būsimiesiems informatikams – žinios apie sveikatos priežiūros sistemą. Dvi Kaune veikiančios aukštosios mokyklos – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – kitais mokslo metais pradeda abipuses gretutines studijas.

Prieš kelerius metus Moterų inžinierių bendruomenės atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei 10 proc. Europoje dirbančių inžinerijos srityje yra moterys. Todėl iki šiol gajus stereotipas, kad technologijų mokslus dažniau renkasi vaikinai, tačiau neretai pasitaiko, kad inžinerija domisi ir merginos. Didinti merginų inžinierių gretas ryžosi ir Vilniaus Gedimino technologijos universitete (VGTU) Fundamentinių mokslų fakultete bioinžinerijos studijas baigusi Gabija Švenčionytė, savo gyvenime gebanti suderinti inžinerijos mokslus ir didžėjės veiklas.

Aktyvi, bendraujanti asmenybė, besistengianti į daugelį situacijų žiūrėti pozityviai, tačiau retkarčiais mėgstanti pabūti viena su savo mintimis – taip save apibūdina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Gamybos inžinerijos 3 kurso studentė Greta Petraitytė, kuri gyvenime vadovaujasi fraze: „drąsiems ir pats Dievas padeda.“ „Studijų keitimas buvo drąsus šūvis, tačiau sėkmingas – jaučiuosi esanti savo vėžėse“, – studijų pasirinkimu džiaugiasi VGTU studentė.

Mintys apie galimybes tęsti studijas magistrantūroje gali aplankyti skirtinguose gyvenimo etapuose – iš karto baigus bakalauro studijas, įsiliejus į darbo rinką ir ėmus svarstyti apie tolimesnį karjeros kelią arba net gerokai vėliau, pajutus tam tikros srities žinių atnaujinimo poreikį. Neretai su šiomis mintimis kartu kyla ir dvejonės – o kas iš to? Kodėl reikalingos magistrantūros studijos? Kokią naudą jos neša?

Kelis mėnesius trukusi COVID-19 pandemija pakoregavo įprastinę švietimo sistemos veiklą – visais įmanomais būdais siekta užtikrinti kokybišką studijų proceso organizavimą nuotoliniu būdu. Atsižvelgdamas į esamą situaciją šalyje bei siekdamas sudaryti stojantiesiems daugiau galimybių derinti studijas su įprastine veikla, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nuo rugsėjo 1 dienos iki 50 procentų nuolatinių magistrantūros studijų apimties organizuos nuotoliniu būdu.

COVID-19 pandemiją Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) trečiakursė Verslo vadybos fakulteto finansų inžinerijos studentė Viktorija Michnovič pasitiko Taivane, kur šiuo metu studijuoja pagal „Erasmus+“ mainų programą. Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais jaunimo čempionė pasakoja, kad jos kelias į studijas buvo vingiuotas, o susiorientuoti, su kokia sritimi susieti savo profesinę karjerą, labiausiai padėjo per pertraukos metus (ang. gap year) įgyta patirtis dirbant ir savanoriaujant.

Vos įpusėjus antrai priėmimo į aukštąsias mokyklas savaitei pastebimas didelis norinčiųjų rinktis pedagogikos studijas susidomėjimas. Studijuoti mokytojo profesiją pasirinko net 580 stojantieji, didžioji jų dalis – pirmuoju pageidavimu. Palyginimui, pernai į bakalauro pedagogines studijas iš viso įstojo 429 asmenys.

„Tiems, su kuriais tenka kalbėti ar duoti patarimų ir kurie svarsto rinktis filosofijos studijas, o gal abejoja dėl šios specialybės perspektyvų, dažniausiai miniu, kad tai amžina specialybė. Žvelgiant istoriškai, filosofija visuomet buvo kultūrinių įvykių sūkuryje, o ateityje, manau, jog ji bus dar parankesnė ir turės didesnę paklausą darbo rinkoje. Filosofija ugdo tarpdisciplininį, kritinį mąstymą, kuris ir toliau bus labai svarbus orientuojantis probleminėse ir kūrybiškumo reikalaujančiose situacijose“, – sako filosofas Adas Diržys, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) baigęs „Filosofijos“ bakalauro ir „Praktinės filosofijos“ magistrantūros studijų programas.