Mokiniai, tėvai, mokytojai bando apsiginti nuo Vilniaus savivaldybės, ketinančios panaikinti kelių švietimo įstaigų vidurinių mokyklų statusą, savivalės. Vilniaus valdantieji su Remigijumi Šimašiumi priešaky kelias vidurines mokyklas stengiasi reorganizuoti į pagrindines.

Šiandien tautinių mažumų mokinių tėvai surengė dar vieną protesto akciją. Šį kartą prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

„Šiandienos piketas yra skirtas atkreipti dėmesį, jog tautinių mažumų mokinių tėvai nepasiduoda, nepalieka šio klausimo likimo valiai ir toliau stengiasi, kad mūsų vaikų švietimas vyktų atsižvelgiant į teisės aktus ir Europos Sąjungos standartus. Neleisime, kad būtų skriaudžiami mūsų vaikai, mes, mokytojai. Vilniaus miesto Tarybos sprendimai, priimti šių metų vasarą, ženkliai pablogino pedagogų padėtį, mokyklose tvyrojo sąmyšis. Tikimės, kad teismas objektyviai svarstys bylas, o priimti sprendimai atitiks įstatymo raidę ir neprieštaraus Konstitucijai“, – sakė Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut.

Apie skriaudą kalbėjo Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos mokinės motina Danuta Makovska: „Mano duktė lanko šią mokyklą, pati taip pat lankiau šią mokyklą. Atėjau čia ieškoti teisingumo. Mūsų mokykla ir mes patys esame skriaudžiami. Tikimės, kad teismas teisingai išnagrinės mūsų bylą. Atėjau čia ginti savo vaikų, kurie šiuo metu yra skriaudžiami, interesų.

Norime, kad mūsų vaikai lankytų būtent šią mokyklą Antakalnyje, o ne kur kitur, kitame miesto rajone. Tikiu, kad teismas bus teisingas, nes daugiau neturime kuo tikėti, belieka tikėtis Dievo malonės.“

Tautinių mažumų mokyklas lankančių mokinių tėvai abejoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos nešališkumu.

„Mes, pertvarkomų mokyklų bendruomenės ir protesto akcijoje dalyvaujantys asmenys, pasisakome prieš šališkus ir neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimus ir prieš šališką Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos nutartį.

Liepos 29 d. Vilniaus miesto Taryba priėmė sprendimą dėl 9 vidurinių mokyklų pertvarkymo į pagrindines. Mokyklos bendruomenės nuolat gina teisėtus savo mokinių lūkesčius ir teisę baigti prieš 10 ar 11 metų pasirinktą vidurinę mokyklą. LR Švietimo įstatymas buvo pakeistas būtent tam, kad šiuo metu vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos tokį savo statusą galėtų išlaikyti iki 2017-09-01 ir per šį laikotarpį tinkamai pasiruoštų akreditacijai arba pertvarkai.

Rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį dėl Vilniaus S. Konarskio vidurinės mokyklos ir nusprendė patenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimais patvirtintą ir įgyvendinamą Vilniaus S. Konarskio vidurinės mokyklos pertvarką. Šioje administracinėje byloje S. Konarskio mokykla, mokinių tėvai ir mokiniai ginčija Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimą pertvarkyti Vilniaus S. Konarskio vidurinę mokyklą. S. Konarskio mokyklos bendruomenės skundo nagrinėjimas iš esmės Vilniaus apygardos administracinio teismo numatytas š.m. spalio 5 d. posėdyje, t.y. ateinantį pirmadienį, kai visa Lietuva minės Tarptautinę mokytojų dieną.

Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė apskundė šią S. Konarskio vidurinei mokyklai palankią nutartį. Rugpjūčio 24 d. Konarskio mokyklos administracinė byla ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas dėl taikomų laikinųjų priemonių S. Konarskio mokyklai buvo perduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. S. Konarskio mokykla, taip pat mokinių tėvai turėjo per 14 dienų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui raštu pateikti išsamius atsiliepimus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą. 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti turėjo baigtis rugsėjo 7 dieną. Tačiau dar nesibaigus šiam terminui teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria patenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo rugpjūčio 11 dienos nutarties dalį, kuria tenkintas S. Konarskio bendruomenės prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

„Mokyklos bendruomenės nuolat gina savo mokinių teises ir teisėtus lūkesčius baigti prieš 10 ar 11 metų pasirinktą vidurinę mokyklą. Esame tikri, kad priimant sprendimą pertvarkyti Vilniaus vidurines mokyklas į pagrindines (nekomplektuojant 11 ir 12 klasių), nesikonsultuojant su mokykla ir mokyklos bendruomenėmis, nederinant sprendimų, kuriems  mokyklų bendruomenės prieštarauja, buvo pažeistos vaikų ir jų tėvų  bei mokytojų teisės ir teisėti interesai. Skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2015-07-15 ir 2015-07-29 sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažeidžia pertvarkomų Vilniaus miesto vidurinių mokyklų mokinių, taip pat ir mokytojų teises ir interesus, priimti skubotai ir neatsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nuomonę, todėl privalo būti panaikinti“, – skaitome Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui adresuotoje peticijoje, kuria teismo sekretoriatui įteikė Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut ir Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos gynimo komiteto pirmininkė Beata Bartoševič.

Tautinių mažumų mokyklas lankančių mokinių tėvai abejoja LVAT teisėjo Irmanto Jarukaičio nešališkumu. Šis teisėjas pirmininkavo LVAT teisėjų kolegijai, kuri priėmė sprendimą dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos.

„Esame įsitikinę, jog rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisėta, pažeidžianti esminius administracinio proceso principus ir iš šių principų išplaukiančias S. Konarskio mokyklos mokinių bei mokinių tėvų teises“, – yra įsitikinę piketo dalyviai.
Tautinių mokyklų bendruomenės neabejoja, kad nagrinėjant minėtą bylą buvo pažeidžiami pagrindiniai administracinio proceso principai: teisė būti išklausytam, lygiateisiškumas ir rungtyniškumas. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses.

„Esame priversti kreiptis į Lietuvos teismų savivaldos institucijas ir prašyti, kad ateityje būtų pašalintos bet kokios prielaidos panašiems precedentams atsirasti bei būtų užtikrintas mokyklų bendruomenių teisių įgyvendinimas“, – sako protesto akcijos dalyviai.

Pertvarkomų vidurinių mokyklų bendruomenėms iškilo abejonių dėl teisėjo I. Jarukaičio nešališkumo, mat įžvelgė jo sąsajų su Vilniaus meru R. Šimašiumi.

Pertvarkomų mokyklų bendruomenės atstovai peticijoje išreiškė nuomonę, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Irmantas Jarukaitis privalėjo šioje byloje nusišalinti.

Rugsėjo pradžioje tautinių mažumų atstovai surengė piketą prie Teisingumo ministerijos. Piketuotojai prašė ministro užtikrinti teisingumą ir teismų nešališkumą. Nepaisant patikinimų atsiųsti atsakymą į įteiktą peticiją, atsakymo nebuvo sulaukta.

Ar šiandien vykęs piketas turės apčiuopiamų rezultatų, galėsime įsitikinti netrukus.