LLRA parlamentarė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Rimvydą Norkų, Teisėjų tarybą ir Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją su prašymu įvertinti teisėjų veiksmus priimant nutartį byloje dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos likimo.
Pareiškėjai, t.y. Vilniaus Simono Konarskio mokykla ir 16 (šešiolika) 11-12 klasių mokinių tėvų 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą pertvarkyti Vilniaus S. Konarskio vidurinę mokyklą.
2015-08-11 Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį ir nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintą ir įgyvendinamą Vilniaus S. Konarskio vidurinės mokyklos pertvarką.
Pareiškėjų prašymo nagrinėjimo posėdis yra numatytas 2015-10-05.
Tačiau 2015-08-31 LVAT teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), priėmė nutartį, kuria patenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-08-11 nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir nusprendė pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti. „Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir neskundžiama. 2015-08-31 nutartis yra priimta nepasibaigus terminui pateikti atsiliepimus (terminas buvo numatytas iki 2015-09-07) bei nesilaikant LR Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarkos. Todėl ši nutartis yra neteisėta, neatitinkanti administracinio proceso principų bei pažeidžianti pareiškėjų teises bei teisėtus interesus", - rašoma parlamentarės rašte.
„Nagrinėjant minėtą bylą akivaizdžiai yra pažeidžiami pagrindiniai administracinio proceso principai - teisė būti išklausytam, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses", - nurodo Seimo narė.
Minėtoje byloje LVAT teisėjų kolegijos nutartis priimta 2015-08-31, t.y. po 7 dienų nuo jos išsiuntimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo dienos (2015-08-24) ir net nesulaukus įstatyme nustatyto 14 dienų termino, per kurį byloje dalyvaujantys asmenys (tame tarpe ir pareiškėjai) galėtų pateikti išsamius atsiliepimus į atskirąjį skundą. „Tai reiškia, jog nutartį priėmusi LVAT teisėjų kolegija, be jokio teisinio pagrindo visiškai apribojo byloje dalyvaujančių asmenų teisę išdėstyti savo poziciją dėl ginčo esmės ir pateikti bylą nagrinėjančiam teismui savo nuomonę dėl atskirojo skundo argumentų. LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, nesuteikė galimybės proceso šalims pateikti paaiškinimus bei išdėstyti savo argumentus", - nuogąstauja parlamentarė.
Seimo narė įžvelgia galimą teisėjų šališkumą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.
Nagrinėjant minėtą bylą, LVAT teisėjų kolegijos pirmininkas Irmantas Jarukaitis, iki tampant LVAT teisėju, dirbo Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skyriaus vedėju, gen. direktoriaus pavaduotoju, o dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius (kurio pasirašytus sprendimus dėl Vilniaus S. Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkos pareiškėjai ir skundžia administracinėje byloje Nr. I-10500-580/2015) tuo metu ėjo Teisingumo ministro pareigas. Taip pat I. Jarukaitis ir R.Šimašius yra abu baigę 1997 metais VU Teisės fakultetą, taigi pareiškėjams kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjo I. Jarukaičio nešališkumo. „Todėl kalbant apie vidinį teisėjo ir teismų nepriklausomumą, teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantija administraciniame procese įgyvendinama užtikrinant galimybę proceso dalyviams, abejojantiems teismo nešališkumu, pareikšti teisėjui nušalinimą, kas šiuo metu nebuvo suteikta pareiškėjui", - nurodo V. Kravčionok.
Seimo narė adresatų prašo įvertinti visas aplinkybes, imtis atitinkamų priemonių bei priimti tinkamus sprendimus minėtiems pažeidimams šalinti.
