Projektą įgyvendino 9 organizacijos, veikiančios Graikijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Čekijoje. Lietuvai jame atstovavo rektoriaus Rišardo Jono Kuzmos vadovaujamas Vilniaus trečiojo amžiaus universitetas.

Projekto tikslas – didinti neformalaus suaugusiųjų švietimo efektyvumą Europos integracijos kontekste, šalinti nusistatymus prieš mažumas ir marginalizuojamas grupes, neigti stereotipus.

Partneriai susitiko 10 kartus. Pirmą ir paskutinį mobilumus partneriai surengė toje pačioje vietoje: Lipniako kaime, esančiame netoli Suvalkų (Lenkija).

Per pirmąjį Suvalkuose surengtą mobilumą projekto dalyviai diskutavo apie švietimo metodo taikymą vykdant etninių mažumų integraciją. Kadangi Suvalkų apylinkėse gyvena nemažai romų, buvo pasirinktas sugyvenimo su romais ir jų integravimo pavyzdys. Susitikę su suaugusiais romais ir aplankę Suvalkuose veikiančią romų mokyklą, projekto dalyviai diskutavo su jais ir dalijosi patirtimi. Susitikimai padėjo suprasti, kokia marga ir įdomi yra romų etninė mažuma, kaip nelengva jos atstovams kovoti su juos apaugusiais stereotipais ir kad būtina kovoti su jais. Per pirmąjį mobilumą partneriai taip pat dalyvavo mokymuose bendravimo su vietos bendruomene, valdžia ir žiniasklaida tema, sutarė dėl parnerių organizacijų bendravimo, tvarkos, formų ir dažnumo, veiklos vertinimo būdų.

Po per pirmąjį mobilumą išmoktų pamokų organizacijos savo veiklą vykdys ne tik įprastais tapusiais būdais, bet ir iš partnerių pasimokytais metodais. Projekto dalyviai per pirmąjį susitikimą gavo labai daug naujų žinių apie tokius veiksmingus tam tikrų rizikos grupių marginalizavimo prevencijos būdus, kaip vykdyti projektus, neleisiančius formuotis barjerams, nusistatymams, griauti stereotipus, skleisti integracijos su vietos bendruomene idėją, projektus, mokančius koegzistuoti sugyvenimą grindžiant skirtumų supratimo bendradarbiavimo idėja, vykdant veiklą, skatinančią socialinį ir profesinį aktyvumą.

Vokietijos Kelne verslininkės imigrantės surengė konferenciją, kurioje aptartos imigrantų, moterų ir asmenų, vyresnių kaip 50 metų integracijos temos, galimybės jiems vystyti verslą. Joje dalyvavo per 150 asmenų. Partneriai diskutavo apie tai, ar efektyvios yra tokios švietimo formos, kaip diskusijos, seminarai ir konferencijos, praktiškai – žingsnis po žingsnio – mokėsi, kaip surengti konferenciją. Vokietijoje veikianti lenkių imigrančių įkurta organizacija rengia seminarus, temines konferencijas, reguliarius susitikimus, apsikeitimą patirtimi, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis žiniomis, o visa tai padeda įgyvendinti statutinius organizacijos tikslus, pvz., lenkų kultūros, tradicijų ir verslumo sklaidą Vokietijoje, santykių tarp vokiečių ir lenkų gerinimą.

Paryžiuje savo ruožtu partneriai diskutavo apie tai, kaip galima skleisti Europos integracijos idėją ir kurti teigiamą tautinių ir etninių mažumų įvaizdį. Paryžiuje veikiantis projekto partneris vykdo suaugusiųjų švietimo ir asmens tobulėjimo veiklą, didina imigrantų grupėse pastebėtų talentingų žmonių žinomumą, taip gerindama visos grupės įvaizdį.

Graikijoje devynių projektą įgyvendinančių organizacijų atstovai susipažino su šv. Velykų šventimo tradicijomis daugiakultūrėje aplinkoje ortodoksinėje Graikijoje. Atėnuose projekto dalyviai dalyvavo mokymuose, surengtuose tautinių mažumų integracijos ir bedarbių asmenų aktyvinimo temomis. Graikijoje veikianti imigrantų įkurta organizacija tikino, kad imigrantus ir vietos bendruomenę galima veiksmingai integruoti per švietimo, kultūrinius ir socialinius projektus.

Švedijoje organizacijų atstovai kalbėjo apie tai, kaip derinti europiečio ir savo tautos atstovo tapatybes. Projekto partneris iš Švedijos įtikinamai rodė, kaip būti efektyviu tiltu tarp skirtingų tautybių žmonių.

Latvijoje organizacijos mokėsi, kaip gerinti tautinių mažumų įvaizdį per tautinio ir kultūrinio paveldo sklaidą.

Čekijoje partneriai dalyvavo 67-ojoje kalniečių folkloro šventėje, kurioje įsitikino, kad įvairios liaudies kultūros formos yra puikus būdas gerinti tautinių mažumų įvaizdį. Tenykštė organizacija per kelias dienas trukusį festivalį demonstravo, kaip puoselėti tautinę tapatybę, kultūrą ir folklorą.

Vilniuje surengtą mobilumą jo dalyviai neoficialiai pavadino kelias dienas trukusia tolerancijos pamoka, per kurią jie įsitikino, kaip nelengva, bet sykiu ir įdomu daugiakultūrėje aplinkoje sugyventi su kitų tautinių ir etninių mažumų atstovais, kaip naudoti bendrą istoriją ir istorinę atmintį kaip sijus, sutvirtinančius skirtingų grupių ryšius.

Amsterdame projekto partneriai kalbėjo apie tai, kokie yra dažniausi stereotipai apie imigrantus, kaip juos keisti, naikinti ir kurti gerą migrantų įvaizdį. Per Amsterdame surengtą tarptautinę konferenciją jos dalyviai priėjo išvados, kad geriausias būdas gerinti mažumų ir migrantų įvaizdį yra kviesti juos drauge atvykti į savo renginius, mažinti atstumą, bandyti susidraugauti su jais ne tik darbe, bet ir po darbo. Tenykštė organizacija partneriams papasakojo, kad, padedama į Nyderlandus atvykusiems imigrantams padėti atrasti save, jungia įvairius metodus: švietimą, kultūrą, socialinę rūpybą, padeda jiems gauti reikiamų žinių ir praktinių įgūdžių, o visai tai, naudojama kompleksiškai, padeda atvykėliams įgyvendinti profesinius tikslus ir tobulėti naujoje šalyje kaip asmenybėms.

Neatsiejama projekto dalis buvo kilnojamoji nuotraukų paroda, per kurią projekto dalyviai rodė savo integracijos pamokas, įtvirtintas ant savo darytų nuotraukų. Daugelyje jų figūravo projekto simbolis – moliūgas EDI.

Gerai veikianti partnerių bendravimo sistema, projekto paskyra socialiniame tinkle Facebook, nuolat atnaujinamas ir vis daugiau skaitytojų turintis projekto tinklaraštis, išmokymas sukurti ir naudotis paskyra „OneDrive" saugykloje, žinios apie projektų vykdymą ir koordinavimą – tai tik keli šio prasmingo ir labai įdomaus projekto rezultatai.

Tačiau tvariausi ir žmogiškąja prasme vertingiausi yra ryšiai, kurie per dvejus metus užsimezgė tarp partnerių atstovų. Dauguma jų tikina, kad draugystę puoselės ir po projekto pabaigos.