Modernėjančiam žemės ūkio sektoriui jau šiandien trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau studijų programos, susijusios su žemės ūkio sektoriumi, kasmet pritraukia vis mažiau studentų. Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje tartasi, kokios priemonės galėtų paskatinti jaunus žmones rinktis žemės ūkio krypties studijas, ko reikia, kad studentai, baigę šiuos mokslus, dirbtų pagal profesiją.
Vienas įrankių, pritraukiančių daugiau studentų – tikslinės skatinamosios ŽŪM jau kelerius metus skiriamos stipendijos. 200 Eur dydžio stipendijos mokamos vienerius metus, pirmo kurso valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems studentams. 2022–2023m. skirtos 106 stipendijos, 2021–2022 m. – 104. Jų mokėjimo tvarką nustato pačios aukštosios mokyklos.
Siekdama paskatinti jaunimą rinktis programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio, veterinarijos ir kaimo plėtros sritimis, Žemės ūkio ministerija parengė ir Žemės ūkio mokslo tarybai pristatė dvi stipendijų skyrimo alternatyvas. Siūlyta stipendijas skirti visam studijų laikotarpiui, o ne tik pirmaisiais studijų metais, mokant 200 eurų dydžio per mėnesį stipendiją. Kita alternatyva – diferencijuoti stipendijų dydžius, pirmaisiais ir antraisiais studijų metais mokėti 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, ketvirtaisiais metais ir ištęstinėse studijose – 250 Eur dydžio stipendiją. Mokslo taryba pritarė antrajam siūlymui.
Žemės ūkio mokslo taryboje kalbėję aukštųjų mokyklų atstovai pasidžiaugė, kad žemės ūkio verslo atstovai vis labiau įsitraukia į specialistų parengimą, ne tik sudarydami sąlygas studentams atlikti praktiką, bet ir skirdami stipendijas. Studento įtraukimas į verslą dar studijuojant yra labai efektyvi priemonė, skatinanti įsidarbinti baigus studijas.
Kasmet studijuojantiems aukštosiose mokyklose studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, ŽŪM skiria 729 tūkst. Eur. Iš jų tikslinėms skatinamosioms stipendijos mokėti – 267 tūkst. Eur ir veterinarijos rezidentų pareiginės algos finansavimui – 462 tūkst. Eur.
ŽŪM inf.