Trūksta politinės valios
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas atkreipė dėmesį, kad derybos su ministerija dėl kolektyvinės sutarties dar nėra baigtos.
„Kolektyvinės sutarties derybos dar nėra baigtos. Kitą savaitę yra eilinis posėdis, tikimės, kad derybos eis į pabaigą. Tai kol kas ministerijos siūlymas yra nuo kitų metų rugsėjo 1-osios vidutiniškai 10 proc. (didinti atlyginimus pedagogams). Tai profesinių sąjungų šis ministerijos pasiūlymas netenkina“, – spaudos konferencijoje teigė E. Milešinas.
Pasak jo, šis 10 proc. atlyginimų didėjimas yra siūlomas visiems pedagoginiams darbuotojams.
„Pernai susilygino ikimokyklinio, priešmokyklinio mokytojų atlyginimai su bendruoju ugdymu, šiemet nuo rugsėjo 1-osios – ir švietimo pagalbos specialistų. Tai mes kalbame apie visų bendrai pedagogų darbo užmokestį ir deramės dėl jo bendrai“, – sakė E. Milešinas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas įsitikinęs, kad pagrindinė problema dėl mokytojų atlyginimų yra ne lėšų, o politinės valios trūkumas.
„Pažadus girdėjome, o dabar vėl girdime tą patį, kad nėra pinigų. Kategoriškai su tuo nesutinku ir manau, kad trūksta ne pinigų, o politinės valios, drąsos ir noro. (...) jei ateinančių metų biudžete nebus drąstiškų investicijų į mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimus, problemos tik gilės ir po kelių metų nebebus jau laiko jas spręsti“, – akcentavo E. Milešinas.
Nesilaikoma pažado peržiūrėti etatinio apmokėjimo modelį
Savo ruožtu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pabrėžė, kad Vyriausybė nesilaiko ir pažado peržiūrėti etatinio apmokėjimo modelį.
„Šios Vyriausybės pažadas, o švietimo didelis lūkestis buvo, kad iš esmės bus peržiūrėtas etatinis apmokėjimas, kuris dabar suteikia galimybes nemokamai sudėti mokytojams darbus. Ir dėl to išaugęs krūvis, kuris yra neapmokamas. Todėl Vyriausybė nesilaiko net pažado sudaryti darbo grupę dėl etatinio apmokėjimo, o jau ką kalbėti apie esminius pokyčius“, – akcentavo A. Navickas.
Profsąjungos vadovas viliasi, kad vis tik Vyriausybė išgirs švietimo bendruomenę ir priims reikiamus sprendimus.
„Besibaigiančios derybos dėl biudžeto, kaip matome, švietimo bendruomenei nieko gero nežada, o problemos, kurios yra susijusios ne tik su darbo užmokesčiu, bet ir su kitomis darbo sąlygomis tiek atliepiant pandemijos iškeltus iššūkius, tiek kitus visuose segmentuose, (...) kelia nerimą ir nusivylimą“, – teigė A. Navickas.
„Todėl norėtųsi duoti šia konferencija signalą ir galbūt paskutinį šansą Vyriausybei išgirsti švietimo bendruomenę ir priimti reikiamus sprendimus“, – pridūrė jis.
Suabejojo, ar pavyks susitarti dėl kolektyvinės sutarties
Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis nepagailėjo kritikos profsąjungos dėl kolektyvinės sutarties derybas vedančios darbo grupės atstovams.
„Man tos derybos kelia labai didelį liūdesį, nes derybininkams iš Švietimo ministerijos tikriausiai reikia naujų kursų (...), nes jie net nežino nacionalinės sutarties nuostatų ir derantis su jais kiekviename punkte reikia įrodinėti žinomas tiesas“, – tvirtino jis.
„Derybinė grupė, kuri derasi dėl kolektyvinės sutarties, stagnuoja tiesiog kiekvienoje vietoje ir to progreso nesimato. Ir aš abejoju, ar mes susitarsime“, – akcentavo K. Juknis.
Aukštųjų mokyklų darbuotojai didesnių atlyginimų taip pat tikisi nuo sausio mėnesio
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius teigia, kad aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimo kėlimas taip pat yra derinamas nuo kitų metų rugsėjo mėnesio. Vis tik, pasak S. Vaitkevičiaus, šie siūlymai aukštųjų mokyklų bendruomenės netenkina.
„Mes norėtume, kad jeigu jau tariamės nuo 2022 metų, tai tartumės dėl sausio mėnesio, o ne dėl to, kad pralaukėme 2022 metus ir tada pakelsime jums pačioje metų pabaigoje, užsirašydami, kad pakėlėme 2022, bet išmokėdami 2023 metais“, – sakė jis.
