LAMA BPO duomenimis, per pagrindinį priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojantieji sudarė 18 189 studijų sutartis (2019 m. – 16 359), iš jų 12 311 – valstybės finansuojamose studijų vietose (2019 m. – 10 486). Universitetuose studijas pradės 10 768 pirmakursiai (2019 m. – 9 484), iš jų 8 484 – valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 6 567). Kolegijose sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 3 827 (2019 m. – 3 919), iš viso šiame sektoriuje studijuos 7 421 asmenys (2019 m. – 6 875).
Šių metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai sudarė 10 575 sutartis (2019 m. – 10 575): universitetuose – 7 314 (2019 – 7 036), kolegijose – 3 261 (2019 – 3 539). Valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose studijuos 7 161 šiemet brandos atestatus gavęs asmuo (2019 m. – 7 151): universitetuose – 5 717 (2019 m. – 5 065), kolegijose 1 444 (2019 m. – 2 086).
Studijų sutartis sudarė 2 016 asmenų, gavusių bent po vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2019 m. – 1 668), iš kurių 1 565 yra šių metų abiturientai (2019 m. – 1 332).
LAMA BPO praneša, kad daugiausia studijų sutarčių valstybės finansuojamose studijų vietose sudaryta Vilniaus universitete (3 551), Vilniaus Gedimino technikos universitete (1 116) ir Kauno technologijos universitete (1 113). Universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (239), programų sistemas Kauno technologijos universitete (235) ir ekonomiką Vilniaus universitete (195).
Kolegijų trejetuke: Vilniaus kolegija (1 181), Kauno kolegija (947) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (316). Šiame sektoriuje populiariausia tarptautinio verslo studijų programa Vilniaus kolegijoje, kurią pasirinko 164 asmenys, šioje kolegijoje 83 pirmakursiai mokysis programų sistemas, 76 asmenys pasirinko Kauno kolegijoje vykdomą logistikos studijų programą.
Valstybės nefinansuojamų studijų sutarčių gausiausia Vilniaus universitete (648), Vytauto Didžiojo universitete (345), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (327). Kolegijose didžiausias skaičius valstybės nefinansuojamų studijų sutarčių Socialinių mokslų kolegijoje (1 192), Vilniaus kolegijoje (606) ir Kauno kolegijoje (422).
Ženkliai išaugo valstybės finansuojamų vietų skaičius kai kuriose aukštosiose mokyklose.
Lyginant su 2019 metais, daugiausiai išaugusiu valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų skaičiumi šiais metais gali pasigirti Vilniaus universitetas, kuriame į valstybės finansuojamas vietas per pagrindinį priėmimą įstojo 3 551 pirmakursiai (2019 m. – 2 639), Vytauto Didžiojo universitetas, į valstybės finansuojamas vietas priėmęs 951 studentą (2019 m. – 565), Lietuvos sporto universitetas, priėmęs 529 pirmakursius (2019 m. – 391) bei Mykolo Romerio universitetas, į valstybės finansuojamas vietas priėmęs 304 studentus (2019 m. – 83). Pastarojo universiteto valstybės finansuojamų vietų skaičius išaugo net 266 procentais.
Pagrindinio priėmimo metu 772 asmenys sudarė studijų sutartis dėl ugdymo mokslų studijų programų (2019 m. – 369): 517 valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 244), 255 – nefinansuojamose (2019 m. – 125). Daugiausia šių sutarčių sudaryta Vytauto Didžiojo universiteto mokomojo dalyko pedagogikos, Vilniaus kolegijos Vaikystės pedagogikos, Kauno kolegijos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programose, praneša LAMA BPO.
Nuo rugpjūčio 28 d. iki rugpjūčio 31 d. 14 val. stojantieji gali teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime. Į valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.
