"Pagrindinis dalykas yra, kad mokykloms duota labai daug autonomijos ir neužtikrinami jų pasiekiami rezultatai, nekontroliuojami gebėjimų ir žinių pasiekimai. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko mokyklos palengva važiuoja žemyn", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" pareiškė ministras.
Darbo partijos deleguotas ministras šioje srityje pagrindiniu prioritetu laiko kokybę.
"Kokybė ir dar kartą kokybė, nes iš tikrųjų turime suprasti kad, pavyzdžiui, to paties Licėjaus ar Jėzuitų gimnazijos mokiniai yra vienokie, o kokio nors nedidelio miestelio mokiniai yra dar kitokie. Bet svarbus yra jų pokytis. Pavyzdžiui, jeigu, kaip aš sakau, vaikas atėjęs iš kažkokio miško ir iš jo padarė pusėtinai įsisavinusį žinias žmogų, tai reiškia, kad mokykla nuveikė tikrai didžiulį darbą, reikalingą visuomenei. Kartais tas pokytis yra svarbiau negu absoliutus rezultatas. Kai kurių mokyklų direktoriai bijo, kad prasidės reitingavimai, prasidės mokyklų rūšiavimas ir pan. Tikslas yra ne tas. Svarbu, kad jie patys žinotų, kur jie yra savo žinių lygio reitingavime", - kalbėjo ministras.
Vertindamas abiturientų ažiotažą dėl brandos egzaminų, D. Pavalkis to nesureikšmino - esą ir pernai, ir užpernai, ir prieš 10 ar net 30 metų buvo lygiai tas pats - užduotys kritikuotos dėl jų sunkumo. D. Pavalkis sutiko su vienu geriausių Lietuvos mokyklų - Vilniaus licėjaus - direktoriumi Sauliumi Jurkevičiumi, jog nepasitenkinimas nepagrįstas.
"Viskas vyksta normaliai", - apie abitūros egzaminų sesiją kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.
D. Pavalkis atrėmė kritiką dėl neva sunkaus šiųmečio anglų kalbos egzamino.
"Pagrindinis nusiskundimas - kad blogai girdėjosi ir kažko nenuklausė, blogas akcentas ir t.t. Bet iš tikrųjų, tai tas pats žmogus jau šešti metai (įgarsina egzaminą, - ELTA), ta pati aparatūra jau šešti metai įrašinėja tą užduotį, taigi sakyti, kad kažkas pasikeitė, tikrai negalima. Žinote, ir realiame gyvenime užsienio kalbą reikia mokėti, kad ją suprastum iš pirmo karto, nereiktų perklausyti", - neabejojo jis.
Ministras, kaip ir užsienio šalių ekspertai, taip pat laikosi pozicijos, kad Pietų šalių universitetų baigimas kartais prilygsta Šiaurės šalių vidurinės grandies išsilavinimui.
"Galvoju, kad mes nieko kito neturėdami - nei iškasenų, nei metalų, nei aukso, nei urano - turime tą žmogiškąjį potencialą vis tik vystyti, nes moksle, švietime, inovacijose, daug pridėtinės vertės kuriančiose technologijose yra Lietuvos ateitis. Kitaip mes neišgyvensime", - sakė D. Pavalkis.
